Apskaičiuota, kad sumažinus pagrindinius vėžio rizikos veiksnius, būtų galima žymiai sumažinti onkologinių susirgimų skaičių Lietuvoje. Remiantis Europos kovos su vėžiu plano tikslų įgyvendinimu, jei iki 2030 metų reikšmingai sumažintume alkoholio vartojimą ir rūkymą, būtų galima išgelbėti apie 9 tūkstančius lietuvių gyvybių. Šiuos duomenis patvirtina Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. Sonata Jarmalaitė, kuri ilgą laiką tyrinėja vėžio priežastis.
Profesorė išskirtinai pabrėžia pagrindinius gyvenimo būdo veiksnius, prisidedančius prie onkologinių ligų vystymosi. „Visoje Europoje yra aiškios raudonos lempos – pagrindinės vėžio priežastys yra rūkymas, alkoholis, fizinio aktyvumo trūkumas bei mitybos ydos,“ – teigia S. Jarmalaitė. Nepaisant to, kad dauguma žmonių gerai žino šiuos rizikos veiksnius, jų vengimas vis dar išlieka problema.
Pagrindinės onkologinių ligų priežastys ir rizikos faktoriai
Tarp moterų dažniausiai pasitaikantis onkologinis susirgimas – krūties vėžys, o tarp vyrų – prostatos vėžys. Šių ligų atsiradimą didelę įtaką turi ne tik amžius ir hormonų pokyčiai, bet ir minėti rizikos veiksniai, kuriuos galima kontroliuoti. Be jų, dažnos onkologinės ligos yra skrandžio bei storosios žarnos vėžys, taip pat melanoma. Profesorė pabrėžia, kad didžiąją dalį šių ligų būtų įmanoma užkirsti laikantis sveiko gyvenimo principų.
Organizmo apsauga ir kaip ją stiprinti
Žmogaus organizmas yra sudėtinga evoliucijos sukurta sistema, kurią sudaro daugybė mechanizmų, saugančių nuo žalingų aplinkos veiksnių. DNR apsaugos sistema moka pašalinti genetines pažaidas, o imuninė sistema kovoja su patogenais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis. Tačiau, pasak prof. Jarmalaitės, dažnas kenksmingų medžiagų vartojimas, įskaitant rūkymą ir alkoholio vartojimą, apsunkina organizmo apsaugos sistemų darbą bei sumažina jų efektyvumą.
Fizinis aktyvumas yra svarbus sveikatos stiprinimo veiksnys – jis gerina kraujotaką, stiprina imunitetą ir mažina oksidacinį stresą, kuris kyla dėl netinkamos mitybos.
Riebus, skrudintas maistas ir įvairūs maisto priedai gali skatinti toksinių medžiagų susidarymą organizme, kas savo ruožtu gali prisidėti prie vėžio vystymosi.
Profesoriaus patarimai sveikam gyvenimui
Profesorė pasidalino ir savo asmeniniais sveikos mitybos įpročiais. Jos namuose niekada nebūna saldžių gėrimų, tokių kaip kola, ir jos vaikai taip pat nemėgsta šių produktų. Ji pabrėžia, kad natūralus maistas yra bene svarbiausia sveikos mitybos dalis, o Lietuvoje yra palankios sąlygos vartoti šviežias daržoves ir vaisius, nes daugeliui žmonių yra galimybė auginti savo daržoves arba įsigyti produktyvių ūkininkų produkcijos.
Profesorė taip pat perspėja apie maisto priedų ir saldiklių žalą – kai kurie iš jų gali ne tik neigiamai paveikti organizmo funkcijas, bet ir sukelti alergines reakcijas ar kitus sveikatos sutrikimus. Ji ragina atkreipti dėmesį ne tik į maistą, bet ir į emocinę savijautą, nes gera psichologinė būsena yra svarbi prevencijos priemonė prieš vėžį. Pasak jos, fizinis aktyvumas kartu su geromis emocijomis stiprina imuninę sistemą ir didina organizmo atsparumą ligoms.
Ateities perspektyvos: individualizuota vėžio prevencija
Mokslininkė pasakoja, kad dabar medicina žengia link individualizuoto požiūrio į onkologinių ligų gydymą, kuris remiasi konkrečių navikų biologinių ir genetinių savybių analize. Tokiu būdu gydymas tampa tikslesnis ir efektyvesnis. Ateityje numatoma, kad individualizuotas požiūris galėtų būti pritaikytas ir ligų prevencijai, kai sveikos gyvensenos patarimai būtų ne bendro pobūdžio, o pritaikyti konkretaus žmogaus poreikiams ir rizikoms. Tai galėtų ženkliai sumažinti vėžio susirgimų skaičių ir pagerinti gyventojų sveikatos kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.