Dažnai kyla klausimas: kodėl kai kurie žmonės, nuosekliai laikydamiesi sveikos gyvensenos principų, vis tiek suserga, o kiti, nepaisant žalingų įpročių ir gyvenimo būdo, išvengia ligų? Šį intriguojantį klausimą nagrinėjo Kanadoje, Toronte dirbantis Toronto universiteto profesorius Artūras Petronis, kurio viešos paskaitos metu Lietuvoje aptarti ilgaamžiškumo ir sveikos gyvensenos klausimai sulaukė didžiulio susidomėjimo.
Profesorius teigia, kad vien genetika ar gyvenimo būdas negali pilnai paaiškinti ligų atsiradimo ar ilgaamžiškumo. Jis atkreipė dėmesį, jog žmogus, kuris laikosi visų gydytojų rekomendacijų: gerai miega, vengia streso, reguliariai sportuoja, sveikai maitintis, vis tiek gali susirgti, o kitas, nepaisydamas šių patarimų, ligų gali niekada nesulaukti. Tai rodo, kad nėra vieno universalios formulės, garantuojančios ilgaamžiškumą ar visišką atsparumą ligoms.
Profesorius A. Petronis išskiria, kad tradicinės gyvensenos rekomendacijos dažniausiai yra grindžiamos populiaciniais tyrimais, kuriuose lyginamos skirtingos žmonių grupės pagal gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą ar mitybą. Tačiau tarp individų pokrypiai dažnai nevienareikšmiai – vieniems sveika gyvensena padeda, kitiems ne. Tam įtakos turi įvairios neaiškios ar dar neištirtos priežastys.
Ilgaamžių paslaptis: gyvenimo būdas neatspindi viso vaizdo
A.Petronis atkreipė dėmesį į šimto metų sulaukusių asmenų tyrimus, kurie parodė netikėtas tendencijas. Viena ilgaamžė moteris, laimindama savo gimtadienio torto žvakes, prisipažino rūkanti nuo paauglystės, nesirūpinanti savo sveikata tradicine prasme. Tai rodo, kad net ir „palaidūniškai“ gyvenantys žmonės gali sulaukti garbingo amžiaus, todėl tradicinės ilgaamžiškumo taisyklės nėra absoliučios ir galimos išimtys yra labai reikšmingos.
Epigenetika – naujas žvilgsnis į žmogaus sveikatą
Profesorius paaiškino, kad tradicinė genetika, tyrinėjanti DNR sekas, negali paaiškinti kai kurių paradoksų sveikatos srityje. Pavyzdžiui, kodėl identiški dvyniai, turėdami identišką genomą, dažnai skiriasi pagal sveikatos būklę.
Vienas gali sirgti Alzheimerio liga ar diabetu, o kitas ne. Tradicinis paaiškinimas, grindžiamas skirtingais aplinkos veiksniais, nėra pakankamai išsamus ir negali detaliai paaiškinti procesų.
Čia į sceną įžengia epigenetika – mokslo sritis, tirianti cheminius pakitimus DNR ir jos baltymuose, kurie veikia genų raišką, bet nekeičia pačių genų sekų. Epigenetiniai mechanizmai yra lyg „papuošalai“ ar modifikacijos DNR molekulėje, kurie reguliuoja, kaip genai veikia organizmą, ir keičiasi reaguojant į išorinius bei vidinius veiksnius. Tai paaiškina kodėl tam pačiam genomui „gyvenant“ skirtingose sąlygose gali būti skirtumų sveikatos srityje.
Laiko aspektas ląstelių veikloje: chrono-epigenetika
A.Petronis taip pat pabrėžė dar vieną svarbią dimensiją – laiką. Žmogaus ląstelės turi savo „vidinius laikrodžius“, kurie cikliškai reguliuoja biologinius procesus, įskaitant epigenetinius modifikavimus. Šis ląstelių ritmas yra glaudžiai susijęs su paros ciklu, kuris, savo ruožtu, susiformavo kartu su Žemės sukimuosi apie savo ašį prieš milijardus metų.
Tyrimai rodo, kad epigenetiniai pokyčiai nėra statiški, jie kinta per parą, o laiko faktorius turi būti įtrauktas tyrimuose, nes ląstelių būklė ryte ir vakare gali skirtis, kas daro poveikį organizmo sveikatai ir ligų atsiradimui. Laikui bėgant ląstelių vidaus ciklai gali sutrikti, todėl pradeda vystytis senėjimo procesai ir ligos.
Ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų?
Visi šie atradimai pabrėžia, kad žmogaus sveikata ir ligos neturi būti vertinamos tik per genetikos ir tradicinės gyvenimo būdo prizmę. Individuali medicina, kuri vertina epigenetinius pokyčius ir laiko aspektą, gali suteikti vertingos informacijos, kodėl vieni žmonės sirga, o kiti – ne, nepaisant panašių genetinių polinkių ar gyvenimo būdo.
Taip pat tai įspėja, kad sveiko gyvenimo būdo laikymasis, nors ir būtinas, nėra universali garantija nuo ligų. Mokslas vis dar kelia naujus klausimus ir ieško gilesnių atsakymų, todėl svarbu plėsti medicinos ir biomedicinos tyrimus, kurie padėtų pažinti žmogaus organizmo sudėtingumą dar geriau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.