Kraujo krešuliai yra viena iš pavojingiausių sveikatos problemų, galinčių sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip širdies infarktas ar insultas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas profesorius Dalius Jatužis pabrėžia, kad vienas paprastas kasdienis įprotis gali ženkliai sumažinti kraujo krešulių riziką. Tai – reguliarus ir pakankamas vandens vartojimas, kuris padeda išlaikyti skysčių balansą organizme ir mažina kraujo klampumą.
Pasak profesoriaus, vasaros metu patiriamas didelis skysčių netekimas, dėl prakaitavimo ir karščių, gali ne tik sukelti nemalonius simptomus – galvos skausmus, silpnumą ar apatiją, bet ir padidinti kraujo krešėjimą. Skysta kraujo konsistencija yra svarbi, nes tirštas kraujas didina trombozių riziką – krešuliai kraujagyslėse gali užkimšti svarbias organizmo dalis, sukeldami gyvybei pavojingas būkles.
Kaip atpažinti skysčių trūkumą ir kodėl svarbu išgerti tinkamą kiekį vandens
Vienas pagrindinių dehidratacijos požymių – troškulys ir sausėjančios burnos gleivinės. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į šlapimo spalvą – tamsiai gintarinė ar oranžinė rodo, kad organizmui trūksta vandens. Medikai rekomenduoja per dieną išgerti apie 2–2,5 litro skysčių, tačiau ši norma gali kisti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, karščio ir kitų veiksnių. Sportuojant, dirbant sunkų fizinį darbą ar esant aukštai temperatūrai, vandens suvartojimą būtina didinti.
Profesorius ragina vengti laukti, kada organizmas duos ženklus troškulio pavidalu, o gerti vandenį reguliariai, taip užkertant kelią dehidratacijai ir kraujo tirštėjimui. Tinkamas skysčių vartojimas ne tik padeda išvengti minėtų pavojų, bet ir gerina bendrą savijautą, mažina galvos skausmų riziką, gerina pažinimo funkcijas, kurios dehidratacijos metu gali prastėti.
Mikroelementai ir jų reikšmė organizmui
Be vandens, svarbu atkreipti dėmesį ir į organizmo mikroelementų atsargas. Su prakaitu prarandami ne tik skysčiai, bet ir būtini elektrolitai – natrio, kalio, magnio jonai, kurie yra gyvybiškai svarbūs širdies veiklai bei nervų sistemai.
Magnio trūkumas ypač sukelia nuovargį, silpnumą, pykinimą, o dažnai jo kiekis kraujo tyrimuose nepasimato, nes jis kaupiasi ląstelėse.
Profesorius pabrėžia, kad mikroelementų poreikį vasaros metu gali padėti patenkinti vaisiai, daržovės, miško uogos ir lapinės salotos. Jei žmogus negauna pakankamai šviežių produktų, labai svarbu papildyti maisto racioną mikroelementus turinčiais produktais ar maisto papildais, ypač jei yra lėtinių sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, diabetas ar osteoporozė.
Insulto rizika ir svarbus ankstyvas simptomų atpažinimas
Profesorius atkreipia dėmesį, kad dehidratacija ir kraujo klampumas gali padidinti insulto riziką. Insulto simptomai, tokie kaip staigus veido perkreipimas, rankos nusilpimas, kalbos sutrikimai, reikalauja skubios medicininės pagalbos. Svarbu laiku reaguoti, nes pirmosios valandos po insulto yra „auksinės“ – tinkamas gydymas gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti ilgalaikes pasekmes.
Taip pat gali pasireikšti ir nemalonūs pojūčiai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas ar kojos „vatinės“, kurie gali būti ne tik insulto, bet ir kitų ligų požymiai. Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus ir nustatys tikslią diagnozę.
Apibendrinant, reguliari vandens ir mikroelementų vartojimas, fizinis aktyvumas bei sveikas gyvenimo būdas yra esminiai veiksniai, padedantys išsaugoti kraujagyslių sveikatą ir išvengti kraujo krešulių, o kartu ir rimtų sveikatos sutrikimų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.