Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau susiduriama su rimtomis stuburo problemomis, kurios, anksčiau būdingos vyresnio amžiaus žmonėms, dabar diagnozuojamos vis jaunesniems pacientams – vaikams ir paaugliams. Šią tendenciją patvirtina Respublikinės Klaipėdos ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas neurochirurgas Jonas Milašius, kuris teigia, kad stuburo ligos, anksčiau laikytos degeneracinėmis ir dažniausiai atsirandančiomis su amžiumi, vis dažniau pasireiškia jaunimo tarpe.
„Pastebime didėjantį skaičių jaunų pacientų, kuriems diagnozuojamos įvairios stuburo patologijos, tokios kaip iškrypimai, tarpslankstelinių diskų išvaržos ir su tuo susiję skausmai. Tai skatina neurologinius ir chirurginius gydymo poreikius jau paauglystėje“, – sako J. Milašius.
Stuburo ligų priežastys jaunimo tarpe
Klaipėdos miesto poliklinikos vaikų ligų gydytoja Saulė Loiodice paaiškina, kad prie šios nepalankios situacijos prisideda netinkami gyvenimo būdo įpročiai, tokie kaip ilgas sėdėjimas prie kompiuterių ar telefonų, fizinio aktyvumo stoka ir netaisyklinga laikysena. Be to, darosi vis aktualesnė problema dėl netinkamos mokyklinių kuprinių nešiojimo, kai jos nešamos ant vieno peties, taip didinant stuburo apkrovas.
„Vaikų ir jaunimo stuburo sveikatai neigiamai įtakoja ir neergonomiški darbo bei mokymosi baldai, pavyzdžiui, netinkamas stalas ar kėdė, taip pat antsvoris, kuris didina mechanines apkrovas stuburui“, – priduria gydytoja.
Svarbiausios stuburo problemų priežastys
Neurochirurgas J. Milašius išskiria tris pagrindines priežastis, lemiančias sparčiai daugėjančius stuburo sutrikimus jaunimo tarpe. Pirmoji – hipodinamija, kuomet vaikai ir jaunimas vis mažiau juda, užsiima fizine veikla, daugiau laiko praleidžia prie ekranų, o įvairios fizinės veiklos, tokios kaip bėgiojimas, žaidimai lauke ar sportas, tampa vis retesnės.
Antra svarbi priežastis yra antsvoris, kuris daugeliui vaikų ir paauglių atsiranda dėl netinkamos mitybos įpročių – per didelio greito maisto vartojimo, nepakankamo daržovių kiekio valgyme bei nepakankamo fizinio aktyvumo.
Antsvoris kelia papildomą spaudimą stuburui, o silpni nugaros ir pilvo raumenys mažina jo stabilumą.
Trečioji priežastis yra per didelis fizinių galių pervertinimas, kai jauni žmonės, neturėdami tinkamos fizinės pasirengimo, imasi kelti per didelius svorius tiek sporto salėje, tiek kasdienybėje, dėl ko gali kilti rimtų traumų ir ilgalaikių stuburo problemų.
Kaip atpažinti ir išvengti stuburo problemų?
Vaikų ligų gydytoja Saulė Loiodice teigia, kad vienas dažniausių jaunimo stuburo sutrikimų yra kifozė – nugaros išlinkimas, kuris atrodo kaip kuprinė, ypač pastebima sprando srityje. Ši deformacija gali būti susijusi su prasta laikysena, dažnu galvos lenkimu žemyn ar nepasitikėjimu savimi, kas skatina susikūprinimą.
Norint išvengti stuburo problemų, gydytoja ragina vaikų tėvus ir pačius jaunuolius labiau rūpintis taisyklinga laikysena, aktyviai judėti ir stiprinti raumenis. Rekomenduojama, kad vaikai dienos metu bent valandą skirtų fiziškai aktyviai veiklai – vaikščiojimui, bėgiojimui ar kitokiai mankštai.
Specialistai pabrėžia, kad svarbu stebėti, kaip vaikai ir paaugliai sėdi, ar nesusikūprinę, bei pasirūpinti tinkamam ergonomiškam mokyklinių krepšių parinkimui. Kai stuburo problemos dar nėra stiprios, reguliarūs specialūs pratimai ir mankšta gali ženkliai pagerinti sveikatą bei sustabdyti ligos progresavimą.
Profilaktikos ir gydymo svarba
Neurochirurgas Jonas Milašius pataria: „Pirmiausia kiekvienas turi pradėti rūpintis savimi ir savo sveikata iš anksto, neužleisti simptomų tol, kol jie taps rimti. Daugelį stuburo ligų galima išvengti, jei laiku imsimės tinkamų priemonių – judėsime, stiprinsime raumenis, laikysimės tinkamos laikysenos ir subalansuotos mitybos.“
Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad masažai ar kitos savipagalbos priemonės gali pagerinti savijautą, tačiau tikra sėkmė bus tada, kai žmogus nuosekliai keis savo gyvenimo būdą, ugdys fizinį aktyvumą ir sveikos laikysenos įgūdžius.
Stuburo ligos jaunimo tarpe tampa vis aktualesne problema šiuolaikinėje visuomenėje, todėl tiek specialistų, tiek visuomenės pastangos turėtų krypsti į efektyvios prevencijos ir švietimo sistemų kūrimą, padedančių sumažinti šių sveikatos problemų paplitimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.