Pastaraisiais metais vis dažniau pasaulyje fiksuojamas storosios žarnos vėžio atvejų didėjimas tarp jaunų žmonių, ypač tų, kurių amžius yra mažesnis nei 50 metų. Ši tendencija kelia susirūpinimą medicinos bendruomenėje ir visuomenėje, kadangi tradiciškai ši liga buvo siejama su vyresniu amžiumi. Naujai atliktas mokslinis tyrimas atskleidė galimas priežastis, kurios galėtų paaiškinti tokį sergamumo augimą jaunoje gyventojų grupėje.
Vaikystėje patirtas toksinų poveikis – svarbus rizikos veiksnys
Kalifornijos universiteto San Diege profesorius Ludmilas Aleksandrovas kartu su kolegomis ištyrė beveik tūkstantį storosios žarnos vėžio pacientų navikų mėginių iš skirtingų pasaulio šalių. Tyrimo metu mokslininkai pastebėjo, kad dauguma ankstyvą storosios žarnos vėžio išsivystymą patyrusių pacientų galėjo būti paveikti toksino, vadinamo kolibaktinu, kurį gamina tam tikros Escherichia coli (_E. coli_) bakterijų padermės. Šis toksinas sukelia genetines mutacijas, pažeidžiančias storosios žarnos ląstelių DNR. Anot tyrimo, tokio poveikio pasekmės gali pasireikšti po daugelio metų, ypač jei vaikai buvo veikiami kolibaktino iki 10 metų amžiaus.
Kas lemia vyraujančią kolibaktiną gaminančių bakterijų plitimą?
_E. coli_ padermių evoliucija jungiasi su mikrobiomos sudėties pokyčiais, kurių metu kenksmingos bakterijos įgauna pranašumą kovoje su kitomis žarnyno mikroorganizmų grupėmis dėl kolibaktino gamybos. Nors toksinas pažeidžia žmogaus DNR, jis leidžia kenksmingoms bakterijoms išstumti konkurentus, taip užtikrindamas savo plitimą. JAV ir Jungtinėje Karalystėje maždaug 30–40 proc. vaikų žarnyno yra kolonizuoti kolibaktiną gaminančių _E. coli_ bakterijų, todėl ši problema yra plačiai paplitusi.
Nutukimas, nesveika mityba ir fizinio aktyvumo trūkumas – papildomi rizikos veiksniai
Be minėtų bakterijų vaidmens, tyrėjai pažymi ir kitus svarbius gyvenimo būdo veiksnius, kurie skatina ankstyvą storosios žarnos vėžį. Pasauliniai duomenys rodo, kad nutukimas, nesveikas maistas, gausus perdirbtos mėsos vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas yra reikšmingai susiję su šios ligos rizika.
Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų organizacija nurodo, kad daugiau nei pusė storosios žarnos vėžio atvejų galėtų būti išvengti keičiant šiuos gyvenimo būdo aspektus. Skaidulų vartojimo mažėjimas, alkoholio vartojimas ir kiti mitybos ypatumai taip pat turi reikšmės sergamumo augimui.
Kokių pasekmių galima tikėtis ateityje?
Jeigu dabartinės tendencijos nesikeis, prognozuojama, kad iki 2030 metų storosios žarnos vėžys gali tapti pagrindine mirties priežastimi tarp žmonių iki 50 metų amžiaus. Tai kelia būtinybę skirti daugiau dėmesio tiek prevencijai, tiek ankstyvai diagnostikai šioje amžiaus grupėje. Mokslininkai tiki, kad kuriant priemones, kurios keistų žarnyno mikrobiomą, pavyzdžiui, naudojant probiotikus, galėtų būti sumažintas kenksmingų _E. coli_ bakterijų poveikis ir mažinama rizika susirgti šia pavojinga liga.
Išvados
Aukštos kokybės moksliniai tyrimai yra itin svarbūs siekiant suprasti, kodėl jaunų žmonių tarpe sparčiai daugėja storosios žarnos vėžio atvejų. Šio tyrimo rezultatai atveria naujas galimybes prevencijai ir gydymo strategijoms, pabrėžiant vaikystėje patirtų infekcijų ir mikrobiomo sudėties svarbą. Vis dėlto reikalingi papildomi tyrimai, kurie padėtų tiksliai nustatyti mechanizmus ir efektyviai kovoti su šia liga, įskaitant tinkamą gyvensenos keitimą bei mitybos rekomendacijas. Gyventojų informavimas apie rizikos faktorius ir sveikesnis gyvenimo būdas gali būti kertiniai žingsniai mažinant jauno amžiaus susirgimų dažnumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.