Priežastys, kodėl dauguma lietuvių nėra laimingi senatvėje: išskirtos 4 pagrindinės klaidos

Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos šalių, kurioje sveikatos rodikliai, ypač vyresnių žmonių, yra ypač prasti, o daugelis gyventojų savo savijautos net nevertina gerai. Remiantis naujausiais tyrimais, Lietuvos gyventojų nacionalinis savijautos indeksas siekia tik 64,1 balo iš 100, o tai rodo, kad dauguma senjorų susiduria su rimtomis sveikatos problemomis, kurios turi neigiamą poveikį jų gyvenimo kokybei ir laimei.

Vienas iš pagrindinių pavyzdžių gali būti „Mėlynosios zonos“ – pasaulio vietos, kuriose gyvena daugiausia šimtamečių ir kurioms būdinga aukšta gyvenimo kokybė bei ilgaamžiškumas. Tokios sritys kaip Sardinija Italijoje, Okinava Japonijoje, Nikoja Kosta Rika, Ikarija Graikijoje bei Loma Linda Kalifornijoje (JAV) išsiskiria ne tik genetika, bet ir sveikos gyvensenos, subalansuotos mitybos ir palankaus klimato derme. Deja, Lietuva nuo tokių pavyzdžių gerokai atsilieka, o mūsų visuomenės požiūris į senėjimą ir sveikatą dažnai pilnas klaidingų mitų ir stereotipų.

4 didžiausios klaidos, kliudančios lietuviams džiaugtis senu amžiumi

Genetikas dr. Vaidas Dirsė ir „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė išskiria keturias pagrindines klaidas, kurios stabdo lietuvius nuo kokybiško ir laimingo senatvės gyvenimo. Pirmoji – klaidingas požiūris į genetiką. Daugeliui atrodo, kad sveikatos ir ilgaamžiškumo lemiamu veiksniu yra tik genetinis paveldimumas. Tačiau dr. Dirsė pabrėžia, kad genetikos įtaka sudaro tik apie 20–25 proc., o likusią dalį lemia gyvenimo įpročiai ir aplinkos veiksniai.

Antras mitas siejasi su fiziniu aktyvumu: daugelis mano, kad būtina kiekvieną dieną nueiti bent 10 tūkstančių žingsnių. Iš tiesų, moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausia nauda pasiekiama nueinant apie 7-8 tūkstančius žingsnių, o svarbesnis kriterijus yra ne pati žingsnių skaičius, o jų tempas ir intensyvumas. Taip pat reikšminga yra sveikatos stebėjimo technologijų naudojimas, tačiau net 60 proc. lietuvių tokių priemonių nenaudoja, kas stabdo prevencijos efektyvumą.

Trečiasis mitas susijęs su miegu: vyrauja nuomonė, kad visiems reikalingos 8 valandos miego. Tačiau tai statistinis vidurkis, o individualios miego trukmės yra skirtingos ir priklauso nuo genetinių savybių. Tyrimai parodė, kad optimalus miego laikas gali skirtis nuo 6,4 iki 7,8 valandų. Deja, Lietuvoje tik 29 proc. gyventojų miega pakankamai kokybiškai, o daugelis susiduria su miego sutrikimais, dėl ko prastėja bendra savijauta.

Ketvirtoji klaida – nuostata, kad pasiekus tam tikrą amžių keistis jau per vėlu. Moksliniai duomenys rodo, kad žmogaus organizmas išlaiko gebėjimą adaptuotis ir tobulėti net ir vyresniame amžiuje. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, kokybiškas miegas ir žalingų įpročių atsisakymas gali reikšmingai sumažinti mirtingumo riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Prevencijos svarba ir ilgaamžiškumo medicinos perspektyvos

Lietuvoje vis dar trūksta sisteminių priemonių ir investicijų į sveikatos prevenciją. Genetikas dr. Vaidas Dirsė atkreipia dėmesį, kad tokie tyrimai kaip biologinio amžiaus nustatymas galėtų tapti svarbia valstybine paslauga – panašiai kaip tai vyksta Singapūre. Biologinio amžiaus diagnostika leidžia tiksliau įvertinti žmogaus organizmo būklę ir padeda tikslinti asmenines sveikatos gerinimo strategijas.

Taip pat būtina plėtoti visuomenės švietimą, skatinti inovacijų įsisavinimą sveikatos priežiūros srityje ir didinti visuomenės pasitikėjimą prevencinėmis priemonėmis. Lietuviams svarbu suprasti, kad ilgalaikė sveikata prasideda nuo kasdienių pasirinkimų, o ne tik nuo genetikos ar brangių gydymo priemonių.

Eglė Laskauskaitė pabrėžia, jog Nacionalinis savijautos indeksas yra ne tik atspirties taškas analizuojant visuomenės sveikatą, bet ir signalas politikams skirti daugiau dėmesio sveikatos priežiūros prevencijai, kad žmonės galėtų džiaugtis ne tik ilgu, bet ir kokybišku gyvenimu.

Apibendrindami – laiminga senatvė yra pasiekiama

Šiandien dauguma lietuvių vis dar laikosi mitų, kurie stabdo nuo realių pokyčių savo gyvenime. Tačiau mokslas aiškiai parodo, kad pradėti rūpintis savo sveikata ir gyvenimo būdu niekada nėra per vėlu. Net ir vyresniame amžiuje galima iš esmės pagerinti fizinę ir psichinę būklę, o tai tiesiogiai prisideda prie laimės ir gyvenimo pilnatvės.

Apibendrinant, keturios pagrindinės klaidos – genetikos pervertinimas, klaidingi fizinio aktyvumo kvotos supratimai, miego trukmės vienpusiškas vertinimas ir nusistatymas dėl pokyčių amžiuje – yra pagrindiniai barjerai, kuriuos būtina įveikti, norint pagerinti savo gyvenimą ir pasiekti kokybišką senatvę.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 7 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *