Artėjant kalėdiniam metų laikui daugeliui mūsų kyla rūpestis dėl dovanų ir šventinio stalo produktų. Vienas populiariausių ir vertingiausių pasirinkimų – medus. Jis ne tik skanus, bet ir turtingas aminorūgščių, mikroelementų bei vitaminų, kurie teigiamai veikia mūsų sveikatą.
Lietuva nuo seno yra žinoma kaip bičių produktų kraštas. Kasmet beveik 190 tūkstančių bičių šeimų pagamina daugiau nei 3,5 tūkstančio tonų medaus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) statistika rodo, kad lietuviškas medus pasižymi aukšta kokybe ir yra saugus vartojimui. Šis produktas yra paklausus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių eksportuota apie 510 tonų medaus, daugiausia į Vokietiją, Latviją, Estiją, Lenkiją, Olandiją ir kitas šalis.
Medaus kokybės tyrimai ir sauga
VMVT 2018 metais atliko 127 medaus mėginių kokybės ir sudėties tyrimus, tiek lietuviško, tiek importuoto medaus. Buvo vertinami svarbūs kokybės rodikliai, tokie kaip diastazės aktyvumas, rūgštingumas, drėgmės kiekis bei kenksmingų medžiagų – antibiotikų, sunkiųjų metalų, nitrofuranų, pesticidų likučių – buvimas.
Tik dviem mėginiams nustatytos neatitiktys. Viename Akmenės rajono bitininko meduje rasta pesticido glifosato likučių, o Pasvalio rajono ekologiško bityno meduje – insekticido tiakloprido. Šie nesaugūs produktai buvo nedelsiant pašalinti iš rinkos ir sunaikinti. Tai parodo, kad nors lietuviškas medus yra aukštos kokybės, vis tik retkarčiais gali pasitaikyti taršos atvejų, todėl reikia būti atidiems perkant šį produktą.
Kaip pasirinkti kokybišką medų?
Specialistai rekomenduoja žiemos metu vengti skysto medaus pirkimo, nes jis galimai buvo apdorotas ultragarso bangomis ar perkaitintas, kad išlaikytų skystą konsistenciją. Natūraliai medus žiemą būna sukietėjęs, todėl jo krešėjimas yra vienas iš kokybės rodiklių.
Medaus spalva labai įvairi ir priklauso nuo jame esančių kietųjų medžiagų bei dažančių komponentų.
Tamsesnis medus turi daugiau makroelementų, tokių kaip geležis, varis, manganas, bei flavonoidų, karotinoidų ir chlorofilų. Šviesesnis medus, pavyzdžiui, baltųjų arba rausvųjų dobilų, rapsų ar barkūnų, turi mažiau spalvą lemiančių medžiagų, tačiau vertinamas dėl kitų naudingų savybių ir ypač tinka tiems, kurie yra jautrūs skoniui ar alergiški.
Perkant medų būtina atkreipti dėmesį į pakuotę – ji turi būti švari, sandariai uždaryta ir pagaminta iš medžiagos, tinkamos sąlytį su maistu. Medus turi ilgą galiojimo laiką, tačiau net ir jis gali surūgti, jei laikomas netinkamai. Rekomenduojama medų laikyti sandarioje taroje, sausoje, tamsioje ir vėsioje vietoje, kurios temperatūra siekia nuo 2 iki 10 laipsnių Celsijaus.
Rekomendacijos vartojimui ir laikymui
Šviežio, nesubrandinto medaus galiojimo terminas yra trumpesnis, o gerai brandintas medus gali būti laikomas net iki kito medunešio sezono. Medus yra kaloringas produktas, todėl jo vartojimas turi būti saikingas – suaugusiajam rekomenduojama neviršyti 60–90 gramų per dieną.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad medaus negalima naudoti labai karštose gėrimuose. Jo temperatūra neturėtų viršyti 45 laipsnių Celsijaus, nes aukštesnėje temperatūroje prarandama daug vertingų mineralų ir vitaminų, o tai sumažina medaus gydomąjį poveikį.
Apibendrinant, lietuviškas medus išlieka vienu iš saugiausių ir vertingiausių produktų šventiniam stalui. Laikantis specialistų rekomendacijų tiek renkantis, tiek laikant medų, galime mėgautis jo natūralia nauda ir puoselėti sveiką gyvenimo būdą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.