Alastairas Thompsonas, jaunas 20 metų vyras iš Jungtinės Karalystės, savo mokyklos laikais nuolat jautė, kad jam trūksta oro, ypač sportuojant ar atliekiant fizinį krūvį. Jam buvo diagnozuota astma, tačiau gydymas inhaliatoriais ir kitomis priemonėmis nedavė jokio pagerėjimo, todėl jaunuolio problemos reikšmingai trukdė jo kasdieniam gyvenimui ir socialinei veiklai.
Vyras kėlė klausimus medikams ir prašė paskirti kitokį gydymą, tačiau ir tai nepadėjo pašalinti dusulio ir nuovargio. Vieną dieną, būdamas kavinėje, Alastairas patyrė staigų širdies plakimo pagreitėjimą, kuris jam atrodė panašus į artėjantį širdies smūgį. Atvykus į ligoninę, paaiškėjo, kad jo širdies susitraukimų dažnis siekia net 240 dūžių per minutę, kai normali ramybės būsenoje jis turėtų būti apie 60–100 dūžių.
Gydytojai atliko įvairius tyrimus, o rezultatai atskleidė retą įgimtą širdies ydą – dalinį anomalinį plaučių venų drenažą. Ši būklė susidaro, kai plaučių venos, kurios turi kraują praturtintą deguonimi, yra netinkamai prijungtos prie širdies dalies. Dėl to sutrinka deguonies pasiskirstymas organizme, o tai sukelia nuovargį, dusulį ir gali progresuoti į širdies nepakankamumą. Be to, Alastairo širdyje taip pat buvo rasta ir skylė. Tad diagnozuota astma iš tiesų nebuvo pagrįsta, o tikrasis jo negalavimų šaltinis – širdies problema.
„Aš buvau siaubingai išsigandęs. Visą tą laiką man buvo gydoma astma, o paaiškėjo, kad turiu širdies ydą, dėl kurios mano gyvybei kilo didžiulė grėsmė“, – pasakojo Alastairas.
Klaidingos diagnozės pavojus ir dažnumas
Kanadiečių atliktas tyrimas parodė, kad apie 2 proc. pacientų, diagnozuotų sergančiais plaučių ligomis, iš tiesų turi širdies ydą. Tai rodo, jog daugelio žmonių diagnozė gali būti klaidinga arba neatitinkanti tikrojo jų sveikatos būklės, todėl gydymas nėra efektyvus.
Dusulys yra bendras simptomų požymis, būdingas tiek astmai, tiek įvairioms širdies ligoms, todėl be išsamių tyrimų dažnai pasitaiko klaidų.
Tokie neatitikimai gali lemti ne tik laiko gaišimą, bet ir rimtas pasekmes paciento gyvybei ir gyvenimo kokybei.
Širdies ligų pasekmės ir asmeninės istorijos
Panašią patirtį patyrė ir 28 metų muzikos terapeutė Tess Jewson. Jai taip pat buvo klaidingai diagnozuota astma vaikystėje. Ilgainiui paaiškėjo, kad jos dusulys buvo rimtos plaučių hipertenzijos simptomas – sunkaus ir nepagydomo širdies ir plaučių sutrikimo. Jokie inhaliatoriai ar astmos vaistai jai nepadėjo, o liga smarkiai paveikė jos gyvenimą ir svajones.
Tess buvo priversta atsisakyti savo muzikinės karjeros svajonių, nes liga ribojo jos fizinį pajėgumą ir net neleido groti trimitu dėl širdies apsaugos. Ji negali susilaukti vaikų, nes nėštumas galėtų sukelti per didelį spaudimą širdžiai. Nepaisant to, Tess išlieka pozityvi ir vertina kiekvieną savo gyvenimo dieną.
Vyriausioji širdies ligų slaugytoja Phillipa Hobson pažymėjo, kad vėluojantis diagnozės nustatymas gali smarkiai pabloginti gydymo prognozes pacientams. Laiku neatpažinus ligos, gydymas tampa mažiau efektyvus, o ligos eiga sunkesnė.
Išvados ir svarba tinkamai diagnozei
Šios istorijos primena, kaip svarbu laiku ir tiksliai diagnozuoti ligas, ypač tuomet, kai simptomai gali būti labai panašūs. Tinkami ir išsamūs medicininiai tyrimai yra būtini, kad būtų nustatyta tikroji priežastis ir paskirtas veiksmingas gydymas. Klaidingos diagnozės ne tik kenkia sveikatai, bet ir gali sukelti nepataisomas pasekmes.
Alastairas jau spėjo pasveikti po sėkmingos atviros širdies operacijos ir dabar jaučiasi puikiai. Jo patirtis įkvepia siekti geresnės diagnostikos ir didesnio dėmesio pacientų skundams, ypač tuomet, kai įprasti gydymo metodai neduoda rezultatų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.