Prieš kelerius metus po apsilankymo Melnragės paplūdimyje Vytautas savo pėdoje pastebėjo rausvą odos darinį. Iš pradžių jis to neįvertino rimtai, tačiau ilgainiui pakartotiniai pokyčiai ir nauji odos pažeidimai privertė kreiptis į specialistus. Pirminiai tyrimai neatskleidė piktybinio proceso, bet pakartotinas histologinis tyrimas patvirtino Kapoši sarkomos diagnozę.
„Kapoši sarkoma – reta kraujagyslinės kilmės onkologinė liga, pasireiškianti odos ir poodžio pakitimais. Liga dažnai prasideda nepastebimai, todėl ją anksti atpažinti gali būti sudėtinga. Pradinėse stadijose ši liga gali nesukelti jokių simptomų, tačiau progresuodama pažeidžia gilesnius audinius, sukelia skausmą, tinimą ar opėjimą. Todėl kiekvienam pacientui svarbu individualiai parinkti tinkamiausią gydymą“, – sako prof. Rasa Jančiauskienė, Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė.
Diagnozės iššūkiai ir gydymo poreikis
Kapoši sarkoma yra reta ir dažnai klaidingai vertinama kaip gerybinis odos darinys. Dėl to ankstyva diagnostika remiasi ne tik vizualiniu apžiūrėjimu, bet ir histologiniais tyrimais bei ilgesne paciento stebėsena. Šiuo atveju Vytautui pasikartojantys pažeidimai privedė prie to, kad gydytojai ėmėsi išsamesnių tyrimų, o diagnozė leido suplanuoti tolimesnį – specializuotą gydymą.
Pirminis chirurginis gydymas nepilnai išsprendė problemą: navikas atsinaujino, todėl reikėjo tarpinės ir kompleksinės strategijos. Be to, Vytautas serga IV stadijos lėtiniu inkstų nepakankamumu, todėl daugeliui sisteminių chemoterapijos schemų jo atvejis nebuvo tinkamas. Tokiais atvejais gydymo pasirinkimas turi būti labai individualizuotas, įvertinant bendrą paciento būklę ir rizikas.
Elektrochemoterapija – alternatyva su mažesniu sisteminiu poveikiu
„Įvertinus pasikartojančią ligos eigą ir paciento būklę, buvo nuspręsta taikyti elektrochemoterapiją. Šis metodas leidžia veiksmingai gydyti naviką, kartu sumažinant sisteminį poveikį organizmui, tausojant aplinkinius audinius ir išsaugant organų funkcijas“, – pabrėžia Greta Chlebopaševienė, Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Elektrochemoterapija derina vietinį chemoterapinį vaistą su trumpais elektriniais impulsais, kurie pagerina vaisto prasiskverbimą į navikines ląsteles. Dėl inkstų funkcijos ribotumo pradėtos procedūros su mažomis vietinėmis vaisto dozėmis, vėliau pereita prie kombinuotos taktikos, kai chemoterapija buvo skiriama ir į veną. Tai leido pasiekti geresnį rezultatą nei vien vietinės intervencijos.
„Su gydytojais kalbėjomės atvirai – dėl inkstų ligos gydymas buvo sudėtingas, tačiau nusprendėme kovoti iki galo“, – pasakoja Vytautas. Dabar jo pėda sėkmingai gyja, būklė stabili, o vyras vėl gali judėti laisvai, vairuoti ir grįžti prie savo aistros – futbolo rungtynių stebėjimo.
„Viena svarbiausių motyvacijų pasveikti buvo noras grįžti prie mėgstamos veiklos – važinėti į futbolo rungtynes. Jeigu nebegalėsiu važiuoti, ką tada veiksiu?“ – šypsosi Vytautas. Paklaustas, kaip jaučiasi šiandien, jis nedvejodamas atsako: „Turiu didžiulį norą gyventi.“
Ši istorija primena, kad bet koks ilgai nepraeinantis arba besikeičiantis odos darinys turi būti ištirtas, o diagnozei patvirtinti gali prireikti pakartotinių histologinių tyrimų ir daugiadalykio komandos sprendimų. Kauno klinikose elektrochemoterapija ir toliau vystoma bei tiriama, siekiant gerinti gydymo rezultatus pacientams su odos ir poodžio navikais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.