Druska yra viena iš svarbiausių žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Daugeliui girdint žodį „druska“ kyla asociacija su sveikatos problemomis, ypač aukštu kraujospūdžiu, tačiau toks požiūris dažnai yra per daug supaprastintas ir neteisingas. Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė pabrėžia, kad druska yra būtina organizmui, nes ji atlieka kelias gyvybiškai svarbias funkcijas. Druska padeda smegenims efektyviai perduoti nervinius signalus, palaiko tinkamą skysčių pusiausvyrą, reguliuoja elektrolitų balansą ir užtikrina optimalų virškinimo sistemos funkcionavimą.
Per pastaruosius metus visuomenėje paplitęs raginimas visiškai atsisakyti druskos dažnai daro žalą, nes neatsižvelgiama į jos svarbą organizmui. Tai ypač aktualu žiemą, kai druska būtina ne tik mitybai, bet ir keliams barstyti, todėl vietoje visiško jos atsisakymo geriau rinktis natūralias ir mažiau apdorotas druskos rūšis, kurios papildomai teikia mineralinių medžiagų ir kitų naudingų elementų.
Natūralios druskos alternatyvos
Dažnas natūralesnis pasirinkimas – Himalajų druska. Ji susidarė prieš milijonus metų ir yra randama net iki 600 metrų gylyje žemėje. Ši neperdirbta druska pasižymi dideliu mineralinių medžiagų kiekiu, tokiu kaip kalcis, magnis, kalis ir geležis, kurie labai reikalingi organizmui. Himalajų druska yra vertinga ne tik dėl savo maistinių savybių – ji plačiai naudojama ir inhaliacijoms, gydant kvėpavimo takų ligas, taip pat tinkama gerklės skalavimui dėl savo antibakterinių savybių.
Labai svarbu suprasti, kad tinkamas druskos kiekis ir kokybė gali prisidėti prie rūgščių ir šarmų pusiausvyros palaikymo organizme. Daug žmonių vengia mėsos arba druskos, bijodami organizmo rūgštinimo – tačiau tiek Himalajų, tiek jūros druska padeda palaikyti tinkamą pH balanso lygį. Be to, šios druskos skatina tinkamą skrandžio rūgšties gamybą, kas yra labai svarbu virškinimui.
Kita sveikesnė alternatyva – jūros druska.
Jūros druska susidaro išgarinus jūros vandenį, todėl jos sudėtis gali skirtis priklausomai nuo gamtinės vietovės. Kokybiška jūros druska dažniausiai būna tamsesnė, pasižymi įvairiapusėmis mineralinėmis savybėmis. Puikus pavyzdys yra „Celtic Sea Salt“ – jūros druska iš Prancūzijos ar Anglijos, vertinama dėl natūralumo ir gydomųjų savybių.
Kodėl vengti valgomojoje druskoje esančių priedų
Perkant valgomąją druską, reikėtų būti atsargiems, nes dažniausiai ji yra stipriai apdorota, joje dominuoja natrio chloridas, o mineralinių medžiagų nėra beveik visai. Valgomoji druska sudaro net 97–99,9 proc. natrio chlorido, o tai reiškia, kad tai iš esmės yra gryna chemija, kuri į organizmą patekus gali sukelti nepageidaujamas reakcijas. Be to, gamybos metu į ją dedami papildomi, kartais net kenksmingi priedai, kurie leidžia išvengti druskos sukibimo bet dažnai nėra deklaruojami etiketėje. Tai svarbu žinoti, kadangi kuo daugiau perdirbtų produktų vartojame, tuo daugiau kenksmingų medžiagų patenka į organizmą.
Reikia atkreipti dėmesį, kad tradiciškai jau paruoštuose patiekaluose ir pusgaminiuose naudojama daugiausia valgomoji druska, todėl vienas iš sveikos gyvensenos principų – rinktis kuo natūralesnius, mažiau apdorotus produktus, taip sumažinant kenksmingų priedų kiekį maiste.
Apibendrinant, druska yra labai svarbi mūsų sveikatai ir visiškas jos atsisakymas gali būti žalingas. Tik svarbu žinoti, kokią druską vartoti, vengti perdirbtos ir priedais papildytos valgomojoje druskos bei prioritetą suteikti natūralioms ir maistingesnėms druskos rūšims, tokioms kaip Himalajų ar kokybiška jūros druska.
Šiuolaikinės mitybos specialisto rekomendacijos skatina sąmoningą druskos vartojimą, kuris yra svarbus ne tik skoniui, bet ir bendros sveikatos užtikrinimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.