Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus laiko vienu reikšmingiausių žmonijos išradimų, padedančių apsisaugoti nuo pavojingų ir dažnai mirtinų ligų. Nepaisant to, daugeliui žmonių vis dar kyla abejonių dėl vakcinų saugumo ir naudų. Žinomas gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis išsamiai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės nusiteikia prieš skiepus, kokios psichologinės ir socialinės priežastys lemia tokį požiūrį.
Pasak specialisto, prieštaringos informacijos gausa, ypač internete ir socialiniuose tinkluose, kur informacijos patikimumas retai tikrinamas, kuria nerimą ir baimę, kuri dažnai nusveria logiškus argumentus. Žmonės lengvai pasineria į emocijas, kurios remiasi baime dėl galimų šalutinių vakcinų poveikių ar klaidingų nuomonių, randamų nepatikimose informacijos šaltiniuose.
Vakcinacijos istorijos ir svarba
Istoriniai duomenys rodo, kad iki skiepijimo programų pradžios pavojingų užkrečiamųjų ligų, tokių kaip difterija, stabligė, kiaulytė, raudonukė ir kokliušas, Lietuvoje buvo užregistruojama dideliais kiekiais. Pavyzdžiui, 2000 m. kiaulytės atvejų buvo apie 4400, o raudonukės – apie 1300. Tačiau po vakcinacijos pestos invazijos ženkliai sumažėjo ir šiandien šios ligos Lietuvoje beveik nėra diagnozuojamos. Kaip pažymi specialistai, tokios ligos gali sukelti rimtų, ilgalaikių sveikatos sutrikimų, ir išvengti šių rizikų galima tik skiepų pagalba.
Internetinė erdvė – informacijos chaosas
Psichoterapeuto teigimu, internetas šiandien yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių, tačiau jame daugėja nepatikimos ir melagingos informacijos, sukuriančios nerealias baimes dėl skiepų. Dažnai skiepų skeptikų bendruomenėse plinta net ir absurdiški mitai – pavyzdžiui, kad vakcinos sukelia autizmą, ar kad po skiepų galima susirgti tomis ligomis, nuo kurių skiepijamasi. Šios dezinformacijos paskleidimas palieka įspūdį, kuris žmogaus sąmonėje įtvirtėja net ir priešingai nei logika ar moksliniai duomenys.
Emocijos prieš logiką
Pasak E. Laurinaičio, nors iš dalies žmonės informaciją priima protu ir logika, dažniausiai jų sprendimus lemia emocijos, ypač baimė.
Melagingos žinios iš esmės yra nukreiptos būtent į šias emocijas, kurios dažnai susijusios su bazinėmis žmogaus reakcijomis į pavojų. Kai žmogui kyla stipri baimė, jo pajėgumai racionaliai mąstyti ir priimti sprendimus gerokai sumažėja. Tokiu atveju net ir švelnus pokalbis ar argumentų pateikimas tampa sudėtingas, nes baimė užgožia norą priimti kitokią nuomonę.
Specialistas taip pat pabrėžia, kad neracionalūs įsitikinimai dažnai kyla iš stereotipinio mąstymo, baimės dėl skausmo, nepakankamos informacijos arba aklo pasitikėjimo gandais. Dažnai žmonės renkasi „nieko nedaryti“ strategiją, manydami, kad tai saugiausia alternatyva, nors tai iš tiesų gali būti ir pavojinga.
Skiepų skeptikų socialinė dinamika
Prieš skiepus nukreiptas judėjimas nėra naujiena – jis egzistuoja maždaug nuo vakcinacijos pradžios prieš tris šimtmečius, visada lydimas emocinių reakcijų ir stereotipinių vaizdinių. Psichoterapeuto nuomone, visuomenę galima suskirstyti į tris dideles grupes: skiepų šalininkus, kurie suvokia vakcinų naudą; abejojančius arba neapsisprendusius; ir skeptikus, kurie nepriima skiepų bet kokiomis sąlygomis. Medicinos specialistams dažniausiai tenka bendrauti su antrąja grupe, aiškinti ir pateikti faktais pagrįstą informaciją, siekiant paskatinti vakcinaciją.
Tačiau su grupėmis, kurios yra radikaliai prieš vakcinaciją, diskusijos yra sudėtingos ir dažnai menkai sėkmingos, mat net ir neigiamos informacijos pateikimas jiems gali dar labiau įtvirtinti jų asmenines nuostatas.
Visuomenės sveikatos iššūkiai
E. Laurinaitis pastebi, kad mažėjant skiepijimosi rodikliams, Lietuvoje didėja infekcinių ligų atvejų skaičius, o kai kurios seniai pamirštos ir kontroliuotos ligos vėl ima plisti. Tai ne tik kelia pavojų individualiai sveikatai, bet ir gali lemti platesnes epidemijas, kurias įveikti yra daug sunkiau ir brangiau. Todėl labai svarbu stiprinti visuomenės švietimą, skatinti kritišką mąstymą ir remtis mokslu grįsta informacija.
Skiepų reikšmė yra neabejotina ir jos turi būti vertinamos kaip veiksminga priemonė išlaikyti visuomenės sveikatą. Vienas iš pagrindinių gydytojų ir specialistų uždavinių – padėti suprasti žmonėms šią svarbą, išsklaidyti baimes ir mitus, taip prisidedant prie saugesnės ir sveikesnės ateities.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.