Avižiniai dribsniai pusryčiams, pietums ir vakarienei – daugelio mūsų kasdieniame racione ne visada mėgstami. Tačiau naujausi tyrimai rodo, jog būtent šis paprastas maisto produktas gali ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje per labai trumpą laiką – vos po dviejų dienų.
Viename tyrime 17 suaugusiųjų dvi dienas valgė tik avižinius dribsnius, o rezultatai buvo iš tiesų įspūdingi – cholesterolio lygis sumažėjo vidutiniškai dešimčia procentų. Be to, dalyviai neteko šiek tiek svorio, kuris taip pat gali prisidėti prie bendros širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos gerinimo. Dar įdomiau, kad teigiamas poveikis išliko net ir po šešių savaičių, kas rodo ilgalaikius naudingus pokyčius.
Kas yra avižiniai dribsniai ir kaip jie veikia cholesterolį?
Avižiniuose dribsniuose gausu betagliukano – tirpiųjų skaidulų, kurios itin teigiamai veikia organizmą įvairiais būdais. Šis junginys padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, gerina žarnyno sveikatą ir didina sotumo jausmą, kuris sumažina potraukį nesveikiems užkandžiams. Bonos universiteto mokslininkai tuo pačiu pažymėjo, kad avižiniai dribsniai teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą, kuriai tenka svarbus vaidmuo reguliuojant cholesterolio kiekį.
Reikėtų paminėti, kad kiekvieną dieną tyrime dalyvavę žmonės suvalgė apie 300 gramų avižinių dribsnių košės, kurią galėjo pagerinti vaisiais arba žalumynais, dėl to mityba buvo ne tik naudinga, bet ir įvairesnė. Taip pat svarbu pastebėti, kad avižiniai dribsniai padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje, o tai yra itin svarbu tiek sergantiesiems cukriniu diabetu, tiek norintiems išlaikyti sveiką kūno svorį.
Gydytojos rekomendacijos ir sveiko gyvenimo būdo svarba
Švedijos Karolinskos instituto profesorė Mai-Lis Hellenius teigia, kad nors avižiniai dribsniai puikiai mažina cholesterolį, nereikėtų apsiriboti vien tik jais. Svarbu laikytis įvairesnės mitybos, kurioje gausu skaidulų, gaunamų iš kitų grūdinių kultūrų, tokių kaip rugiai ar miežiai, taip pat ankštinių augalų – žirnių, pupelių, lęšių bei įvairių daržovių ir vaisių žievelių.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad kiekvieno organizmas reaguoja skirtingai, todėl kai kuriems žmonėms pliusai gali būti labiau išreikšti nei kitiems. Todėl derėtų nesikarštuoti dėl vienintelio produkto, o daugiau dėmesio skirti visapusiškai sveikai gyvensenai.
Žarnyno mikroflora ir fizinis aktyvumas – papildomi sveikatos veiksniai
Žarnyno bakterijos daro didelę įtaką mūsų sveikatai ir cholesterolio lygiui. Sveikos žarnyno mikrobiotos palaikymas, dietos koregavimas bei fizinis aktyvumas – tai veiksniai, kurie puikiai papildo vieno produkto poveikį. Fizinis krūvis ypač naudingas, nes jis padidina gerojo cholesterolio kiekį, o kartu sumažina trigliceridų ir blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Be to, economist profesorė Mai-Lis Hellenius rekomenduoja po valgio išbandyti nedidelį pasivaikščiojimą. Net trumpas pasivaikščiojimas gali pagerinti virškinimą ir medžiagų apykaitą. Tai naudinga priemonė tiek tiems, kurie rūpinasi savo cholesterolio lygiu, tiek bendru sveikatos stovu.
Ką reikėtų vengti?
Norint palaikyti tinkamą cholesterolio kiekį ir išvengti širdies ligų, reikėtų vengti riebalų turinčių produktų, tokių kaip sviestas, kiaulienos taukai, vytinta mėsa, šoninė. Taip pat svarbu vartoti antioksidantų turinčius produktus, pavyzdžiui, vitaminą C, kurie padeda mažinti cholesterolio koncentraciją ir saugo organizmą nuo oksidacinio streso.
Naujų tyrimų poveikis mitybai ir cholesterolio valdymui yra itin svarbus, nes jis leidžia geriau suprasti, kaip kiekvienas iš mūsų gali pasirūpinti savo sveikata protingais ir moksliškai pagrįstais metodais. Kaip teigia profesorė Hellenius: „Mes vis geriau suprantame, kaip galime maitintis sveikiau. Ir tai puiku.“
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.