Rūkytos dešros, kumpeliai ir skilandžiai dažnai yra neatsiejama lietuvių virtuvės dalis – ne tik švenčių stalo akcentas, bet ir kasdienis pusryčių pasirinkimas. Tačiau ar žinome, kad nuo 2015 metų Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (TVTA) šiuos perdirbtos mėsos produktus yra priskyrusi prie I grupės kancerogeninių medžiagų žmogui, kartu su tabaku, alkoholiu ar net asbestu? Ši žinia kelia rimtą susirūpinimą ir verčia iš naujo įvertinti mėsos vartojimo įpročius.
Medicinos centro vidaus ligų gydytoja ir gyvensenos medicinos specialistė Asta Jokubkienė pabrėžia, kad perdirbta mėsa laikoma kancerogenine dėl specifinių cheminių junginių, susidarančių gamybos ir apdorojimo metu arba naudojamų kaip priedai. „Į I grupės kancerogeninių medžiagų sąrašą patenka medžiagos, kurių tiesioginis ir įrodytas toksinis poveikis žmogaus sveikatai yra nekvestionuotinas“, – aiškina gydytoja. Svarbu pažymėti, kad nors neperdirbta raudona mėsa yra įtraukta tik į II A grupę, reiškiančią galimą kancerogeninį poveikį, perdirbti jos produktai dėl papildomų procesų yra žymiai pavojingesni.
Kas yra perdirbta mėsa ir kodėl ji pavojinga?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apibrėžia perdirbtą mėsą kaip produktą, kuris gaminamas sūdymo, rūkyti, fermentavimo, vytinimo ar kitais būdais, siekiant pagerinti skonį arba pratęsti galiojimo laiką. Tai apima ne tik žinduolių raumenų mėsą, bet ir paukštieną, subproduktus bei kraują. Į perdirbtos mėsos sąrašą patenka rūkyti kumpiai, įvairios dešrelės, skilandžiai, lašiniai, mėsos konservai ir net kepenų paštetas.
Gydytoja pabrėžia, kad perdirbant mėsą dažnai naudojami nitritai ir nitratai, kurie kaitinant ar virškinant organizme gali virsti nitrozaminais – stipriais kancerogenais. Be to, didelė temperatūra kepant ar rūkant sukelia toksinių junginių susidarymą, tokių kaip policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir heterocikliniai aminai, kurie žinomi dėl savo vėžį sukeliančių savybių.
Taip pat nemažai žalą darančių maisto priedų – fosfatų, mononatrio glutamato, dirbtinių dažiklių ir saldiklių – kurie stiprina uždegiminius procesus organizme.
Perdirbtos mėsos poveikis sveikatai
Perdirbtos mėsos produktų vartojimas yra glaudžiai susijęs su storosios žarnos ir skrandžio vėžio rizikos didėjimu. Tyrimai rodo, kad vos 50 gramų perdirbtos mėsos per dieną gali padidinti storosios žarnos vėžio tikimybę net 18 proc. Be to, ši mėsa skatina lėtinį uždegimą, kuris yra daugelio lėtinių neinfekcinių ligų priežastis – nuo cukrinio diabeto ir širdies ligų iki neurodegeneracinių sutrikimų ir net nevaisingumo.
Pasak A. Jokubkienės, perdirbta mėsa ne tik neigiamai veikia žarnyno mikroflorą, bet ir yra reikšmingas transriebalų, sočiųjų riebalų ir cholesterolio šaltinis. Visi šie veiksniai silpnina imuninę sistemą, skatina dislipidemiją ir apsunkina medžiagų apykaitą. Šiuo metu saugios perdirbtos mėsos vartojimo ribos nėra nustatytos, todėl geriausia ją vartoti kuo rečiau arba visiškai atsisakyti.
Kaip sumažinti perdirbtos mėsos vartojimą?
A. Jokubkienė atkreipia dėmesį, kad sveikatos priežiūros srityje patirtis rodo, jog vartojimą galima mažinti per reguliavimą ir švietimą. Pavyzdžiui, efektyvūs būdai sumažinti tabako ir alkoholio vartojimą buvo mokesčių politikoje bei viešojo maitinimo sektoriaus reguliavime. Panašios priemonės galėtų būti taikomos ir perdirbtai mėsai, įskaitant papildomų mokesčių įvedimą ar subsidijų mažinimą.
Tokias mintis jau svarsto įvairios šalys, tarp jų Danija, Švedija, Vokietija, Kinija, Ispanija ir Kanada, kur suinteresuotos institucijos imamasi svarstyti papildomas priemones dėl sveikatos bei ekologinių priežasčių. Taip pat labai svarbus yra aiškus ir informatyvus produktų ženklinimas, kuris leistų vartotojams priimti pagrįstus sprendimus.
Be to, gydytoja ragina skatinti sveikatai palankesnių augalinės kilmės baltymų alternatyvų vartojimą. Tai galima padaryti ne tik skatinant vartotojus, bet ir įvedant privalomą papildomą augalinės kilmės maistą valstybės institucijose, tokiose kaip kariuomenė, mokyklos ar gydymo įstaigos, kur valgymo pasirinkimą dažnai lemia ribotos galimybės.
Apibendrinant, perdirbta mėsa dėl savo cheminės sudėties ir gamybos būdų iš tiesų kelia didelę grėsmę sveikatai ir priskiriama prie pavojingų kancerogenų. Ši informacija turėtų būti rimtas signalas vartotojams permąstyti savo mitybos įpročius ir rinktis sveikesnius, mažiau rizikingus produktus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.