Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena iš pagrindinių sveikatos problemų, turinčių didelės įtakos sergamumui ir mirtingumui. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas akcentuoja, kad pagrindinė problema slypi ne tik gyvenimo būdo pasirinkimuose, bet ir mitybos įpročiuose, kurie dažnai neatitinka širdžiai palankios dietos standartų.
Lietuvių mitybos ypatumai ir jų įtaka širdies sveikatai
Pasak profesoriaus, lietuvių mityboje trūksta gyvybiškai svarbių medžiagų, tokių kaip omega-3 polinesočiosios riebiosios rūgštys, folio rūgštis, bioflavonoidai, karotinoidai ir antioksidantai, kurie būtini širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugai bei tvarkingai jos funkcijai. Su maistu gaunamas per didelis sočiųjų riebalų kiekis, dažnai vartojama riebios mėsos, riebūs pieno produktai, o augalinės kilmės riebalų vartojimas yra labai ribotas, ypač alyvuogių aliejaus, kuris pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.
Veiklą širdžiai stiprinti svarbu įtraukti maisto produktus, turinčius daug antioksidantų: daržoves, vaisius, ypač pomidorus, kurie yra gausus likopeno šaltinis. Moksliniai tyrimai rodo, kad šis karotinoidas geriau pasisavinamas, kai pomidorai yra termiškai apdorojami. Be to, labai vertingi česnakai, kurie donorystės ir antiuždegiminių savybių dėka prisideda prie kraujagyslių sveikatos.
Praktiški mitybos pavyzdžiai ir Viduržemio jūros dieta
Įkvėpimo širdies ligų prevencijai galima semtis iš Viduržemio jūros regiono dietos, kurios pagrindas – daug daržovių, vaisių, žuvies, grūdinių produktų ir alyvuogių aliejaus. Ši dieta ne veltui sulaukia mokslininkų dėmesio dėl savo palankaus poveikio širdies kraujagyslių sistemai, kraujospūdžiui, cukraus kiekiui kraujyje ir bendram organizmo sveikatingumui.
Pasidalijus patirtimi, buvęs inžinierius Sigitas Kopka, kuriam po miokardo infarkto teko pakeisti gyvenimo būdą, įsitikino, kad saikingumas ir kompozicija yra kertiniai sveikos mitybos principai. Jis vengia riebių patiekalų, dažniau renkasi alyvuogių aliejų, o savo mitybą papildė maisto papildais, kuriose yra omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų ir antioksidantų, svarbių širdies sveikatai stiprinti.
Maisto papildų svarba ir gyvensenos įtaka
Nors sveikata daugiausia priklauso nuo kasdienės mitybos ir gyvenimo būdo, profesorius pabrėžia, kad dėl esamos mitybos įpročių ne visuomet įmanoma gauti pakankamai visų reikalingų medžiagų tik iš maisto. Tokiu atveju rekomenduojama vartoti tinkamai parinktus maisto papildus, kurie padeda papildyti trūkstamas maistines medžiagas.
Taip pat svarbu paminėti ne tik mitybos, bet ir emocinę bei fizinę gerovę: teigiamos emocijos, reguliarus fizinis aktyvumas ir aktyvus gyvenimo būdas yra neatsiejami nuo širdies sveikatos. Tuo tarpu stresas, nuovargis ir rūkymas ženkliai augina šių ligų riziką.
Prevencija ir galimybės
Pasak profesoriaus, net iki 80 procentų širdies ir kraujagyslių ligų būtų įmanoma išvengti tinkamai koreguojant mitybą ir gyvenseną. Lietuviai turi galimybę patys pasirinkti sveikesnius gyvenimo įpročius, taip ženkliai sumažindami šių ligų riziką, o tai būtų didelis žingsnis ne tik asmeninės, bet ir visuomenės sveikatos gerinimo linkme.
Profesoriaus rekomendacijos ragina didinti suvartojamų daržovių ir vaisių kiekį, vengti perdirbtų ir riebių maisto produktų, dažniau rinktis žuvį bei augalinius aliejus, taip pat nepamiršti maisto papildų, jei mityba sunkiai subalansuojama. Tinkama mityba kartu su sveika gyvensena – vienas svarbiausių raktų į ilgalaikę širdies sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.