Nėra vieno maisto produkto, kuris tiesiogiai sukeltų kasos vėžį, tačiau mitybos įpročiai gali daryti reikšmingą poveikį individualiai rizikai. Moksliniai stebėjimai rodo, kad dažnas raudonos ir ypač perdirbtos mėsos vartojimas kai kuriems žmonėms gali būti susijęs su didesne kasos vėžio tikimybe. Mokslo magistrė ir diplomuota dietologė Megan Laslo pabrėžia, kad įrodymai dar nėra visiškai vienareikšmiški, todėl reikia platesnių tyrimų. Vis dėlto sąmoningas požiūris į mėsos produktų kiekį racionu gali būti naudingas ne tik onkologinei, bet ir širdies bei medžiagų apykaitos sveikatai.
Kaip raudona ir perdirbta mėsa gali padidinti riziką
Yra keli pagrindiniai mechanizmai, kuriuos tyrinėtojai laiko paaiškinančiais galimą ryšį tarp mėsos vartojimo ir vėžio.
Terminis apdorojimas aukštoje temperatūroje. Kepant ant grotelių ar stipriai skrudinant mėsa gali susidaryti heterocikliniai aminai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Šios medžiagos gali pažeisti ląsteles ir pakeisti DNR, todėl jų ilgalaikė ekspozicija kelia susirūpinimą.
Konservantai perdirbtoje mėsoje. Nitritai, naudojami dešroms, kumpiui ir kitoms perdirbtoms mėsos gaminiams, organizme gali virsti nitrozaminais, kurių dalis yra laikoma potencialiai kancerogeninėmis.
Hemo geležis ir oksidacija. Raudona mėsa yra gausi hemo geležies, kuri padeda geležies apykaitai, bet per didelis kiekis gali skatinti laisvųjų radikalų susidarymą. Šios nestabilios molekulės prisideda prie oksidacinio streso, galinčio pažeisti kasos audinius.
Lėtinis uždegimas. Sotieji riebalai ir kai kurie mitybos modeliai gali palaikyti uždegiminį foną organizme. Nuolatinis uždegimas sudaro palankią terpę mutacijoms ir navikų vystymuisi.
Praktiniai žingsniai rizikai mažinti
1. Alkoholio ribojimas. Piktnaudžiavimas alkoholiu siejamas su lėtiniu pankreatitu, o tai yra reikšmingas kasos vėžio rizikos veiksnys. Labai svarbu riboti suvartojamą alkoholį ir vengti per didelių kiekių.
2. Rūkymo atsisakymas. Tabakas yra vienas aiškiausiai susijusių rizikos veiksnių. Rūkymo nutraukimas ženkliai mažina pavojų ir gerina bendrą sveikatą.
3. Kūno masės kontrolė ir fizinis aktyvumas. Viršsvoris ir nutukimas koreliuoja su hormonų pokyčiais ir uždegimu. Subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla ir svorio kontrolė padeda sumažinti riziką.
4. Daugiau augalinės kilmės produktų. Dieta, kurioje vyrauja daržovės, vaisiai, viso grūdo produktai, ankštinės daržovės ir liesi baltymai, mažina uždegimą, gerina žarnyno sveikatą ir padeda išlaikyti sotumą be perteklinio energijos vartojimo.
5. Maisto ruošimo metodai. Vengti stipriai apkepintos ar uždegintos mėsos, pasirinkti troškinimą, kepimą orkaitėje ar lėto virimo metodus, taip pat sumažinti perdirbtų gaminių vartojimą.
Reikėtų pabrėžti, kad rekomendacijos nereiškia visiško raudonos mėsos draudimo. Daugelis dietologų siūlo ją vartoti retkarčiais ir mažinti perdirbtų gaminių kiekį. Kaip aiškina Karen Smit, Elaine Siu ir Frankas Smit, svarbiausias yra ilgalaikis sveikos gyvensenos modelis ir individualus požiūris, o ne vienkartiniai pokyčiai. Asmenims su didesne genetine ar šeimynine rizika rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl tolimesnės stebėsenos ir galimų prevencinių priemonių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.