Emocinė higiena šiandien tampa tokia pat svarbi kaip fizinė sveikata. Gyvensenos medicinos specialistė ir turinio kūrėja Kotryna Nausėdė pabrėžia, kad visuomenėje vis dar vyrauja nuostata vengti atviros kalbos apie jausmus, o tai gali turėti rimtų pasekmių psichikos gerovei. „Mes gyvename pasaulyje, kuriame iš mūsų reikalaujama atrodyti gerai, veikti greitai ir niekada neparodyti silpnumo. Bet būtent tas „nesureikšmink“ ar „būk stipri“ kartais gali skaudžiausiai pakenkti“, – įsitikinusi ji.
Žodžių galia ir jų pasekmės
Tylėjimas apie savo jausmus ir nuolatinis jų menkinimas atima galimybę laiku pastebėti ir spręsti emocinius sunkumus. Kotryna atvirauja, kad ši tema jai labai asmeniška: „Šita tema man pati svarbiausia – būtent dėl to pradėjau psichoterapijos studijas. Ar sutinkate su manimi, kad perdegimas, nerimas ir nuolatinis lyginimasis yra esminės šių dienų psichikos sveikatos rykštės?“ – retoriškai klausia ji, pabrėždama, kad mūsų sveikata kasdien susiduria su neįtikėtinu kiekiu įtampos.
Neišjaustos emocijos veikia ne tik nuotaiką: jos keičia hormonų pusiausvyrą, trikdo miegą, virškinimą, silpnina imunitetą. Ilgalaikė įtampa gali išprovokuoti somatinius simptomus ir pabloginti bendrą gyvenimo kokybę. Kotryna tai iliustruoja paprasta metafora: „Galvoju apie ventiliaciją – tą vietą, kur gali paleisti garą. Žinot, ko labiausiai nemėgstu? Tų tradicinių pasakymų – „nesureikšmink“, „tu per jautri“, „patylėk“.“ Tokie pasakymai ne tik nuneigia patirtį, bet ir riboja galimybę kreiptis pagalbos.
Prevencija ir praktiniai žingsniai
Kalbėjimas apie jausmus gali būti paprasta, bet veiksminga prevencinė priemonė. „Aš šventai tikiu, kad būtent nuo jausmo prasideda egzistavimas. Emocijos tiesiogiai veikia hormonų balansą, virškinimą, miegą, imunitetą. Lėtinis stresas, neišjaustos emocijos – visa tai išmuša kūną iš pusiausvyros“, – dalijasi ji. Svarbu ne tik leisti jausmams išsireikšti, bet ir kurti aplinką, kurioje tai būtų saugu: klausyti be vertinimų, pripažinti kitų patirtį ir padrąsinti ieškoti pagalbos, kai ji reikalinga.
Praktiniai patarimai: reguliariai skirkite laiko apsvarstyti savo emocijas, praktikuokite atvirą pokalbį su artimaisiais, stebėkite perdegimo ženklus (chroninis nuovargis, cinizmas, mažėjantis darbingumas) ir, esant poreikiui, kreipkitės į specialistus. Taip pat naudinga išmokti paprastų emocijų reguliavimo technikų: kvėpavimo pratimus, dienoraščio rašymą ar trumpas refleksijas dienos metu.
Kampanijos ir jaunimo svarba
Organizacijos ir verslo partneriai prisideda skleidžiant žinią apie emocinę sveikatą: „Tele2“, kaip ilgametis „Jaunimo linijos“ rėmėjas, dalyvauja nacionalinėje akcijoje „Žalia šviesa gyvenimui“, kviečiančioje atkreipti dėmesį į psichinę bei emocinę sveikatą. Kotryna primena: „Kai kalbu apie santykį su kūnu ar maistu, visada sakau – galvokime ne tik apie save, bet ir apie tuos, kurie mus girdi. Ypač jaunus žmones. Statistika rodo, kad net 7 iš 10 psichikos sutrikimų prasideda iki 24 metų. Tad kalbėti apie jausmus – ne įnoringumas, o būtinybė,“ – primena ji.
Keičiant kultūrą nuo smerksmo link supratimo, galime mažinti stigmą ir padėti sau bei kitiems gyventi pilnavertiškesnį emocinį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.