Vėžys – tai liga, kuri nepaiso amžiaus ribų ir gali užklupti kiekvieną. Pastarųjų metų tyrimai rodo nerimą keliančią tendenciją – vis daugiau jaunų žmonių susiduria su storosios žarnos vėžiu, kuris Lietuvoje yra viena iš dažniausių ir pavojingiausių onkologinių ligų. Iki šiol valstybės teikiamos nemokamos patikros daugiausia orientuotos į vyresnius nei 50 metų amžiaus gyventojus, tačiau specialistai ragina persvarstyti šį amžiaus ribojimą ir primena, kad kiekvienas, vyresnis nei 40 metų, gali ir turėtų pagal galimybes pasirūpinti savo sveikata.
Storosios žarnos vėžio sergamumo kaita jaunimo tarpe
Anksčiau storosios žarnos vėžio diagnozės dažniausiai nustatomos vyresniems nei 50 metų žmonėms, o vos 3-5 procentai pacientų buvo jaunesni. Tačiau prognozuojama, jog per ateinančius dešimt metų ši dalis gali išaugti iki 30 procentų, kas yra itin nerimą keliantis signalas. Ekspertai, kaip Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas Audrius Dulskas, pabrėžia, kad jaunesni pacientai dažnai nepatenka į patikros programas, todėl liga diagnozuojama tik pasireiškus jau ryškiems simptomams, tokiems kaip kraujavimas iš tiesiosios žarnos, tuštinimosi sutrikimai ar nepaaiškinamas svorio kritimas, kas ženkliai apsunkina gydymo sėkmę.
Slapto kraujavimo testas – prieinama namų diagnostikos priemonė
Siekiant užtikrinti ankstyvą ligos nustatymą ir pagerinti gydymo rezultatus, gydytojas A. Dulskas rekomenduoja naudoti slapto kraujavimo testą namuose. Tai paprastas ir neskausmingas tyrimas, leidžiantis aptikti nematomus kraujavimo žarnyne požymius išmatose. Šis testas yra prieinamas vaistinėse už 5–6 eurus ir gali būti atliekamas savarankiškai, be didelio vargo. Tokiu būdu galima laiku pastebėti nuokrypius ir kreiptis į specialistus tolesniam ištyrimui, tokiu būdu ženkliai sumažinant riziką susirgti sunkiais ligos etapais.
Nemokamos patikros Lietuvoje ir žmonių požiūris
Lietuvoje visi 50–74 metų amžiaus gyventojai turi galimybę nemokamai pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, tačiau dalis žmonių vis dar nepasinaudoja šia galimybe.
Pasak gydytojo A. Dulsko, tai dažnai lemia klaidingos baimės, pavyzdžiui, manoma, kad patikros procedūra bus skausminga ir sudėtinga, arba manoma, jog reikia atlikti sudėtingą kolonoskopiją iš karto, kas atbaido nuo profilaktikos. Svarbu žinoti, kad slapto kraujavimo testas yra pirmas žingsnis, kuris leidžia nustatyti, ar reikalingi tolesni tyrimai.
Teigiamo testo rezultato reikšmė ir tolimesni veiksmai
Jeigu slapto kraujavimo testas yra teigiamas, tai nereiškia galutinės diagnozės. Dažnai tai gali būti dėl menkų, plika akimi nematomų kraujavimo žarnyne priežasčių arba neteisingo testo atlikimo. Todėl būtina pasitarti su gydytoju ir atlikti papildomus tyrimus, dažniausiai kolonoskopiją, kuri leidžia tiksliai nustatyti pakitimus ir anksti aptikti galimus polipus ar vėžinius darinius. Be šios tolimesnės diagnostikos nevertėtų daryti išvadų ar nerimauti nepagrįstai, tačiau ir ignoruoti teigiamo testo nemoka jokiu būdu.
Rizikos veiksniai ir gyvenimo būdo įtaka
Storosios žarnos vėžio riziką didina keli svarbūs faktoriai, į kuriuos galime tiesiogiai įtakoti savo gyvenimo būdu. Tai per didelis raudonos mėsos vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, rūkymas, dažnas gazuotų ar saldintų gėrimų, alkoholio, greito ir riebaus maisto vartojimas. Šių įpročių vis didėjanti paplitimas ir siejamas su jaunėjančia sergančiųjų amžiaus grupe. Be to, nuolatinis stresas, skubėjimas ir prastas poilsis neigiamai veikia organizmo atsparumą ir gali prisidėti prie ligos vystymosi.
Ankstyva diagnostika – gyvybiškai svarbi
Gydytojas chirurgas prof. Tomas Poškus pabrėžia ankstyvos diagnostikos svarbą: „Tai leidžia sumažinti riziką numirti nuo storosios žarnos vėžio ir apskritai prailginti išgyvenamumą.“ Lietuvos duomenys parodo, kad jei žmogus pasidaro slapto kraujavimo testą ir jis būna neigiamas, rizika mirti per penkerius metus yra gerokai mažesnė. Tačiau ignoruojant teigiamus rezultatus ir neatlikus kolonoskopijos, rizika gerokai padidėja. Todėl labai svarbu neatidėlioti tolimesnių tyrimų ir aktyviai rūpintis savo sveikata.
Artėjantys pokyčiai onkologinių ligų prevencijos srityje
Nors dėl storosios žarnos vėžio patikros programos Lietuvoje esminių pakeitimų kol kas nenumatoma, artimiausiu metu numatoma atnaujinti krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programas. Sveikatos apsaugos ministerija planuoja praplėsti amžiaus ribas, atsisakyti šeimos gydytojo siuntimo ir įdiegti pažangią krūties tomosintezės technologiją, kuri leis aptikti net pačius mažiausius įtartinus darinius. Šie žingsniai yra svarbūs gerinant bendrą onkologinių ligų prevencijos kokybę, didinant gyventojų sveikatos sąmoningumą ir taupant gydymui skirtas lėšas.
Apibendrinant, kiekvienas žmogus, sulaukęs 40 metų, turėtų aktyviai rūpintis savo sveikata ir apsvarstyti galimybę pasinaudoti slapto kraujavimo testu namuose. Ankstyva ligos diagnostika ne tik prailgina gyvenimą, bet ir suteikia galimybę gydyti ligą efektyviau ir mažiau invazyviai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.