Vienos moters patirtis primena, kad net menkiausias odos pažeidimas gali tapti pavojingu, ypač jei žmogus serga lėtinėmis ligomis. 43 metų Tatyana Czernozukow, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, 2014 m. balandį įsipjovė skusdamasi koją. Pradžioje žaizdelė atrodė menka – apie 2,5 cm – todėl ji jos nesižiūrėjo išsamiau. Tačiau laikui bėgant situacija pablogėjo ir žaizda išsiplėtė iki didelės opos, kurią galiausiai teko gydyti daugelį mėnesių.
Ligų eiga ir diagnozė
Po pusmečio žaizdelė patrigubėjo ir atsivėrė „milžiniškas plyšys“. Moteris vieną laiką gydėsi ambulatoriškai, o vėliau buvo paguldyta į ligoninę, kur jai diagnozavo kojos opą ir skyrė stiprius antibiotikus. „Niekada gyvenime nebuvau jutusi tokio stipraus skausmo”, – prisiminė T. Czernozukow. Antibiotikai nebeišgelbėjo: infekcija progresavo, o kartu buvo nustatytas ir diabetas, kuris žymiai sulėtino gijimo procesą.
Diabetas dažnai komplikuoja odos pažeidimus, nes sutrinka kraujo apytaka ir jautrumas kojose, o tai leidžia bakterijoms gilintis ir uždegimui plisti. Gydytojai ilgai bandė sustabdyti infekciją: buvo skiriami vaistai, taikyta vietinė priežiūra, netgi naudotos medicininės lervos (bioterapija), skirtos pašalinti negyvus audinius. Nepaisant pastangų, infekcija peraugo į gangreną – audiniai prarado kraujotaką ir gyvybines funkcijas.
Amputacija ir pasekmės
Po 18 mėnesių nesėkmingų gydymo bandymų Notingemo medicinos centro specialistai pasiūlė radikalų sprendimą – kojos amputaciją aukščiau kelio. Moteris, auginanti dukterį ir pavargusi nuo nepakeliamo skausmo, sutiko: „Gerai, nupjaukite ją. Noriu, kad to neliktų”. Po operacijos skausmai nurimo, infekcija buvo sustabdyta, o gyvenimo kokybė palaipsniui gerėjo. „Man reikėjo vis daugiau ir daugiau skausmą malšinančių vaistų, – prisiminė T. Czernozukow. – Nuolat jaučiausi taip, tarsi į mane būtų susmigę tūkstančiai adatų. Sėdėdavau apsivyniojusi koją plastikiniu maišeliu, nes iš jos sunkėsi daug skysčių. Jaučiausi tarsi siaubo filme”.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Ši istorija yra sunki pamoka: net maža žaizda gali turėti rimtų pasekmių. Ką svarbu žinoti ir daryti: atidžiai prižiūrėti odą, ypač jei sergate diabetu; antiseptine priemone apdoroti net menkus įpjovimus; stebėti uždegimo požymius – paraudimą, patinimą, karštį, pūliavimą ar neįprastą kvapą; ieškoti medicininės pagalbos nedelsiant, jei žaizda blogėja arba atsiranda stiprus skausmas. Diabetikams rekomenduojama reguliariai tikrinti kojas, konsultuotis su gydytoju dėl odos priežiūros ir vengti savarankiškų procedūrų, kurios gali sužaloti odą.
Tatyana dabar tikisi gauti protezą ir grįžti į darbą. Po patirčių ji plaukelius ant sveikos kojos nebeskuta skustuvu – renkasi vaško procedūras ar profesionalią priežiūrą. Jos pasakojimas primena, kad atsakomybė už sveikatą prasideda nuo mažų veiksmų ir greitos reakcijos į problemas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.