Ne vienas esame patyrę staiga prieš akis atsirandančius blyksnius, žaibus ar juodas dėmeles – tai dažnas regos sutrikimas, kuris gali reikšti tiek nepavojingus, tiek rimtesnius akių sveikatos pakitimus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Dovilė Šimkienė paaiškina, ką reiškia šie pojūčiai ir kada verta nerimauti.
Kodėl kartais matome juodas dėmeles ar „musytes“?
Dažniausiai prieš akis plaukiojančios dėmelės ar „musytės“ susijusios su stiklakūnio – gelinės, skaidrios akies dalies – pakitimais. Stiklakūnis sudarytas daugiausia iš vandens, tačiau jame yra ir baltyminių struktūrų, kurios su amžiumi gali sulipti ir formuoti drumstis. Šios drumstys krinta šešėliu ant tinklainės ir yra matomos kaip įvairūs taškeliai. Tokie pokyčiai yra visiškai natūralūs ir dažni, ypač vyresniame amžiuje bei trumparegystės atvejais, kai akių obuolio forma būna pakitusi.
Jeigu dėmelės atsirado ilgai ir nepablogėja regėjimas, tai greičiausiai fiziologinis procesas, nereikalaujantis skubių priemonių.
Kada vertėtų sunerimti?
Tačiau jei dėmelių atsiranda staiga, jų daugėja arba kartu juntamas blyksėjimas ar žaibai regėjimo lauke, tai gali rodyti rimtą tinklainės pažeidimą. Blyksėjimas atsiranda, kai stiklakūnis patempia tinklainę, o tai ypač gali nutikti dėl amžiaus pokyčių, traumos ar intensyvios fizinės veiklos. Šios būklės metu gali susiformuoti tinklainės plyšys, o jei jo laiku neaptinkama, gali vystytis tinklainės atšoka – pavojinga būklė, kuri gali lemti regėjimo praradimą ar net apakimą.
Negydoma tinklainės atšoka sukelia dalinį ar visišką vaizdo uždengimą tarsi „užuolaida“. Tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba ir dažnai operacija, kuri užkirstų kelią būklės progresavimui.
Specialisto konsultacijos svarba
Gydytoja oftalmologė pabrėžia, kad net jei nepastebite skausmo, bet atsiranda naujų dėmelių ar blyksnių, būtina apsilankyti pas akių specialistą.
Oftalmologas išsamiai ištirs akies dugną, įvertins tinklainės būklę ir, jei įmanoma, pritaikys gydymo metodus, pavyzdžiui, lazerinę terapiją plyšių uždarymui. Tokios intervencijos užkerta kelią rimtesnėms komplikacijoms ir padeda išsaugoti regėjimą.
Apžiūrų metu plečiami vyzdžiai gali laikinai pabloginti regėjimą, todėl patariama po apsilankymo vengti vairavimo ir svarbių darbų.
Mirgėjimas – galimų kitų sveikatos sutrikimų ženklas
Reikia atsižvelgti, kad žaibavimas ir mirgėjimas gali būti ir kitų organizmo sutrikimų refleksas, tarkime, kraujotakos problemų ar neurologinių ligų, tokių kaip migrena. Staigus mirgėjimas dažnai siejamas su temporalia kraujotakos stoka, kuri gali būti susijusi su kūno padėties pasikeitimu, kraujospūdžio svyravimais, nuovargiu ar net galvos skausmu. Todėl svarbu apgalvoti visus simptomus ir jų kontekstą.
Taip pat regos mirgėjimą gali sukelti įtemptas akių darbas, ypač ilgai žiūrint į ekranus ar skaitant, kuomet būtina daryti pertraukėles, rūpintis tinkamu apšvietimu bei naudoti regėjimą palaikančius akinius.
Kada kreiptis į specialistą?
Gydytoja Dovilė Šimkienė ragina nesidrovėti, o pajutus nerimą keliančius regėjimo pokyčius, nedelsti ir kreiptis į oftalmologą. Specialistas, atsižvelgęs į klinikinę situaciją, gali rekomenduoti papildomus tyrimus ar konsultacijas pas kitus gydytojus, jei simptomų priežastys siejasi su bendrąja organizmo būkle.
Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant regėjimo sutrikimus, galima išvengti rimtų komplikacijų ir išsaugoti gyvenimo kokybę. Todėl svarbu žinoti, kad regos pokyčiai – tai ne tik akies problema, bet kartais signalas apie giluminius sveikatos sutrikimus, kurių negalima ignoruoti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.