Vis daugiau žmonių siekia sveikesnio gyvenimo būdo, tačiau kasdienėse parduotuvės eilėse daugeliui vis dar sunku apsispręsti. Vienas paprastas ir veiksmingas žingsnis – išmokti skaityti maisto produktų etiketes ir suprasti, ką jose reiškia pateikta informacija. Tai leidžia ne tik išvengti kenksmingų ingredientų, bet ir pasirinkti maistingesnius, geresnės kokybės gaminius.
Kokių medžiagų vengti?
Gydytoja dietologė Žana Antonova pataria atkreipti dėmesį į maistingumo deklaraciją ir sudėtį. Joje nurodomas riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekis bei energinė vertė. Tačiau svarbiausia atpažinti medžiagas, kurių reikėtų riboti: sočiuosius riebalus, transriebalus, druską ir pridėtinį cukrų.
Skaitant sudėtį verta žinoti, kad transriebalai dažnai slepiasi už tokių terminių aprašymų kaip hidrinti riebalai arba yra išduodami pateikus aliejų pavadinimus – palmių, rapsų ar margarino panaudojimas gali reikšti didesnį transriebalų kiekį. „Be to, svarbu atkreipti dėmesį, ar sudėtyje yra fruktozės arba gliukozės sirupo, medaus – šios medžiagos gali žymėti, kad maiste yra mūsų organizmui kenksmingo pridėtinio cukraus“, – papildo specialistė.
Kaip palengvina pasirinkimą ženklinimas
Front-of-pack ženklinimas, pvz., „šviesoforo“ principas, leidžia per kelias sekundes įvertinti produkto maistingumą. „Pavyzdžiui, ant pakuotės pridedama šviesoforo principu pagaminta etiketė – geltona, žalia ir raudona spalvomis pagal esančių maistinių medžiagų – riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukrų ir druskos – kiekį žymimi produktai. Tokia šviesoforo etiketė yra veiksminga priemonė perteikti sudėtingą informaciją: raudona nurodo, kad pasirinktas produktas yra labai kaloringas, turi daug sočiųjų riebalų, cukraus arba druskos, mažai skaidulinių medžiagų, žalia – atvirkščiai.
Tokie ženklinimo būdai dar nėra privalomi visur, tačiau kai kurie gamintojai taiko papildomas etiketes, kurios padeda pirkėjui greičiau suprasti produkto ypatybes. Saulius Petkevičius iš „Kekava“ pažymi: „Šiandien pirkėjas turi galimybę rinktis norimą prekę iš itin plataus asortimento, tačiau norint išsirinkti kokybiškiausią produktą, tenka susidurti su dideliu informacijos ir sudėtingų formuluočių kiekiu ant gaminių pakuočių.
Stengiamės svarbiausią informaciją pateikti pirmiausiai. Pavyzdžiui, ženklas ant mūsų gaminių „Užauginta be antibiotikų“ nurodo, kad vištos buvo auginamos itin geromis sąlygomis, atsižvelgiant į aukščiausius gyvūnų gerovės standartus. Dėl to jos augo sveikos – be būtinybės jas gydyti antibiotikais“, – pasakoja pašnekovas.
Praktiniai patarimai pirkėjui
Keletas paprastų taisyklių padės priimti teisingesnį sprendimą: rinkitės produktus su trumpesne sudėtimi ir pažįstamais ingredientais, patikrinkite maistinių medžiagų kiekį 100 g arba porcijoje, atkreipkite dėmesį į druskos ir cukraus kiekius, ir vertinkite riebalų kokybę – daugiau nesočiųjų riebalų ir mažiau sočiųjų. Taip pat pravartu žiūrėti į skaidulinių medžiagų kiekį: didesnis skaidulų kiekis paprastai reiškia maistingesnį produktą.
Renkantis mėsą, dietologė pabrėžia, kad be ženklinimo šviežumą galima įvertinti pagal mėsos spalvą, stangrumą ir kvapą. „Vištienos šviežumą atskleidžia mėsos stangrumas ir šviesios spalvos, taip pat neturėtume jausti papildomų kvapų, kurie dirgintų mūsų uoslę. Jei mėsa yra užšaldyta, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jos pakuotė nėra pažeista“, – primena specialistė.
Apibendrinant: išmokti skaityti etiketes yra paprasta investicija į sveikatą. Kelios minutės prieš pirkimą ir kelios žinios apie sudėtį padės mažinti pridėtinio cukraus, druskos ir kenksmingų riebalų vartojimą bei priimti informuotus sprendimus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.