Artėjant peršalimo sezonui dažnai ieškome greitų ir paprastų sprendimų. Straipsnyje remiamasi imunologo profesoriaus Danielio Deiviso įžvalgomis apie tai, kas iš tiesų veikia ir kuriuos „stebuklingus“ metodus geriau pamiršti. Tekstas išskiria dažniausiai pasitaikančius mitus ir pateikia mokslu pagrįstus patarimus, kaip palaikyti imuninės sistemos pusiausvyrą žiemos metu.
Mitas: daug vitamino C apsaugo nuo peršalimo
Vitaminas C ilgus dešimtmečius laikomas greitu sprendimu nuo peršalimo. Tačiau profesorius Deivisas primena, kad įrodymai šiai idėjai kuklūs: “Duomenys rodo, kad tie, kurie reguliariai vartoja dideles vitamino C dozes, pasveiksta nuo peršalimo tik 8% greičiau. Jei peršalimas trunka kelias dienas, galbūt jaučiate palengvėjimą kelias valandas anksčiau”, – sako Deivisas. Kitaip tariant, poveikis yra minimalus, o ilgos didelės dozės dažnai nėra būtinos sveikiems žmonėms.
Kuriems vitaminams verta skirti dėmesį
Praktiniai tyrimai rodo, kad didesnį poveikį imunitetui turi vitaminas D ir vitaminas A. Tyrimų apžvalgos susieja žemesnį vitamino D lygį su didesne infekcijų rizika, todėl ekspertai rekomenduoja žiemą papildyti vitamino D atsargas, ypač gyvenantiems šiauriniuose regionuose. Vitaminas D egzistuoja D₂ (augalinė kilmė) ir D₃ (sintetinama odoje, randama riebioje žuvyje ir kiaušiniuose) formomis; tyrimai rodo, kad D₃ efektyviau kelia kraujo lygį.
Vitaminas A taip pat svarbus imunitetui. Nors trūksta retas tam tikrose šalyse, visame pasaulyje jo deficitai išlieka reikšminga problema. Pagrindiniai šaltiniai – riebi žuvis, kiaušiniai, pieno produktai ir kepenys. NHS rekomendacijos pateikia orientacines paros normas: vyrams apie 700 μg, moterims apie 600 μg.
Probiotikų ir žolelių mitai
Probiotiniai jogurtai dažnai reklamuojami kaip imunitetą stiprinantys, tačiau įrodymų šiuo klausimu kol kas nepakanka. „Gamintojai kuria įspūdį, kad jogurte esančios bakterijos sustiprins imunitetą, bet tai kol kas neįrodyta“, – sako jis. Tyrimai rodo, kad tam tikros bakterijos gali modifikuoti imuninę reakciją, tačiau dar neaišku, ar tai tiesiogiai sumažina infekcijų riziką.
Tą patį galima pasakyti apie žolelių arbatas ir medų: jie gali palengvinti simptomus, bet mokslinio konsensuso dėl jų efektyvumo prieš peršalimo užkratą trūksta. „Patikrinti tai patikimai neįmanoma. Juk neetiška užkrėsti žmones virusu, o paskui duoti pusei medaus ir stebėti rezultatus”, – aiškino Deivisas.
Kas iš tiesų padeda – miegas, stresas ir judėjimas
Gerai išvystytas mokslas rodo, kad ilgalaikis stresas silpnina imunitetą: „Jei paimtumėte jūsų imuniteto ląsteles ir sumaišytumėte jas su vėžinėmis, po mikroskopu matytumėte, kaip jos jas naikina. Tačiau pridėjus kortizolį, ląstelės praranda efektyvumą”, – aiškina Deivisas. Todėl reguliarus poilsis, pakankamas miegas, saikingas fizinis aktyvumas ir streso valdymas yra vieni iš veiksmingiausių būdų mažinti peršalimų riziką.
Praktiškai tai reiškia: užtikrinkite 7–9 val. miego, raskite laiko pasivaikščiojimams ar lengvam sportui kelis kartus per savaitę, ir, jei reikia, papildykite vitamino D papildais pagal valstybinių gairių rekomendacijas. Svarbiausia ne siekti „stipresnio“ imuniteto, o palaikyti jo pusiausvyrą – pernelyg aktyvi imuninė sistema taip pat gali sukelti problemų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.