Senėjimas nėra vienu metu pasireiškiantis procesas — skirtingos kūno dalys praranda funkciją nevienodai. Remiantis publikacijomis ir medicinos specialistų pastebėjimais, galima nustatyti apytikslius amžiaus tarpsnius, kada konkrečios organų sistemos pradeda rodyti pirmuosius nusidėvėjimo požymius. Kaip pabrėžia Klivlando klinikos geriatrinės medicinos ekspertas dr. Ronanas Factora, „niekada nebūsite per seni imtis priemonių išsaugoti savo kūno sveikatai“.
Oda — nuo 18 m.
Apie 18 metų pradeda mažėti odos kolageno ir elastino kiekis — maždaug po 1 % per metus. Tai reiškia, kad raukšlių susidarymas ir odos elastingumo nykimas prasideda anksti, todėl prevencinės priemonės reikalingos nuo paauglystės pabaigos. Patartina nerūkyti, vengti ilgalaikio saulės poveikio ir kasdien naudoti plačiajuostę apsaugą nuo ultravioletinių spindulių. Taip pat svarbi tinkama mityba, pakankamas baltymų bei antioksidantų vartojimas ir drėkinimas.
Plaučiai — nuo 30 m.
Nuo maždaug 30 metų plaučių funkcija gali mažėti apie 1 % per metus, ypač sėdintį gyvenimo būdą turintiems žmonėms. Aerobinis aktyvumas, tokie kaip vaikščiojimas, bėgiojimas ar intensyvesnė ištvermės treniruotė, padeda išlaikyti plaučių kapacitetą ir kvėpavimo raumenų tvirtumą. Rūkymo nutraukimas — pats efektyviausias būdas apsaugoti plaučius.
Kaulai — nuo 35 m.
Kaulų mineralinė masė pradeda mažėti apie 35 metus — maždaug po 1 % per metus, o po menopauzės moterims šis procesas paspartėja. Siekiant išlaikyti kaulų tvirtumą, rekomenduojama užtikrinti pakankamą kalcio ir vitamino D vartojimą ir atlikti svorio nešančias bei jėgos treniruotes. Net paprasti pratimai, kaip šokinėjimas ar pratimai dvigubomis serijomis, gali pagerinti klubų kaulų tankį.
Akys ir raumenys — nuo 40 m.
Apie 40 metų dažnai pastebimas regėjimo aštrumo mažėjimas ir raumenų masės nykimas. Regėjimo ligų prevencijai svarbu apsaugoti akis nuo UV spindulių ir vengti rūkymo. Raumenų išsaugojimui būtina įtraukti jėgos pratimus bei užtikrinti pakankamą baltymų suvartojimą kasdienėje mityboje.
Inkstai, žarnynas, ausys, širdis ir smegenys
Inkstų funkcija gali pradėti silpnėti nuo 50 metų, todėl svarbu gerti pakankamai vandens ir kontroliuoti kraujospūdį bei gliukozės kiekį. Plonosios žarnos gaurelių nykimas apie 60 metų gali sutrukdyti maistinių medžiagų įsisavinimui — reikalingas subalansuotas maistas ir, prireikus, papildai. Klausos sutrikimai dažnėja apie 65 metus, o triukšminga aplinka ir ausinių garso lygis gali procesą pagreitinti. Širdies aerobiniai gebėjimai mažėja nuolat nuo ankstyvo suaugusio amžiaus, o širdies ligos dažniau pasireiškia apie 65 metus — fizinis aktyvumas ir širdį tausojanti dieta yra esminiai prevencijos elementai. Smegenų pokyčiai dažniau spartėja nuo 70 metų, tačiau intelektualinė veikla, socialinis aktyvumas ir nuolatinis mokymasis padeda išlaikyti kognityvines funkcijas.
Apibendrinant: nors tam tikri senėjimo procesai yra neišvengiami, daugumą jų galima sulėtinti arba palengvinti keisdami gyvenimo būdą — reguliariai judėdami, sveikai maitindamiesi, vengdami žalingų įpročių ir reguliariai tikrindami sveikatą pas specialistus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.