Artėjant Tėvo dienai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos socialiniuose tinkluose pasirodė svarbus pranešimas, skirtas esamiems ir būsimiems tėčiams. Gydytoja kardiologė prof. dr. Sigita Glaveckaitė atkreipė dėmesį, kad sutrikęs poilsio režimas ir nuolatinis prastas miegas gali būti ne tik gyvenimo kokybės problema, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų signalas.
Nemaloni naktinė diagnozė
Vienas dažniausių ir pavojingiausių prasto miego palydovų – knarkimas. Pasak profesorės, tai gali būti rimtos ligos, vadinamos miego apnėja, ženklas. „Knarkimas, prasta miego kokybė ir nuovargis leidžia įtarti miego apnėją. Šiai ligai būdingas garsus knarkimas, trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai naktį, neišsimiegojimas, mieguistumas dieną ar nuovargis, smegenų rūkas, prabudimai naktį dėl springimo ar dusimo. Esant šiems simptomams reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris neretai nukreipia diagnozės patikslinimui į pulmonologą (plaučių ligų gydytoją)“, – savo feisbuko paskyroje rašė Santaros klinikos.
Miego apnėja (ypač obstrukcinė miego apnėja) pasireiškia ne tik garsiu knarkimu – tai sutrikimas, kai miegant kartais nutrūksta kvėpavimas. Tokie epizodai sumažina deguonies kiekį kraujyje, trikdo miego struktūrą ir ilgainiui gali lemti nuolatinį mieguistumą, sumažintą darbingumą bei padidinti nelaimingų atsitikimų riziką. Rizikos veiksniai – antsvoris, rūkymas, alkoholio vartojimas prieš miegą, didesnis kaklo apimties rodiklis ir vyresnis amžius.
Miego trukmė ir širdies sveikata
Pasaulio kardiologų bendruomenė vis dažniau akcentuoja miego trukmės svarbą: suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Santaros klinikų pateikiama statistika primena, kad nuolatinis trumpas miegas susijęs su didesne insulto, II tipo cukrinio diabeto, nutukimo ir hipertenzijos rizika. Konkrečiai, jei vyras nuolat miega mažiau nei 6 valandas per parą, jo rizika susirgti vainikinių arterijų liga gali padidėti apie 45 proc.
Todėl prastas miegas nėra vien tik nemalonus pojūtis – tai reikšmingas rizikos veiksnys, galintis ilgainiui turėti rimtų pasekmių širdies ir kraujagyslių sistemai bei bendram metaboliniam sveikatos būklei.
Praktiniai patarimai: atkreipti dėmesį į miego higieną, vengti alkoholio ir gausių valgių prieš miegą, riboti kofeino vartojimą popietę ir vakare, reguliuoti miego grafiką, palaikyti sveiką kūno svorį ir, esant knarkimui ar dienos mieguistumui, nedelsti kreiptis į šeimos gydytoją. Diagnozei patvirtinti dažnai taikoma polisomnografija, o gydymo galimybės – svorio mažinimas, gyvenimo būdo korekcija ar CPAP terapija – gali žymiai pagerinti miego kokybę ir sumažinti ilgalaikes rizikas.
Santaros klinikos kviečia vyrus nepamiršti: rūpintis miego sveikata verta tiek dėl asmeninės gerovės, tiek dėl artimųjų. Nedidelės problemos laiku sprendžiamos – uždelstos gali virsti rimtomis sveikatos komplikacijomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.