Susirgus vėžiu pacientai dažnai susiduria ne tik su medicininėmis procedūromis, bet ir su rimtomis mitybos problemomis: blogėja apetitas, keičiasi skonio receptoriai, atsiranda pykinimas, pilvo pūtimas ar neutropenijos grėsmė. Svarbu atskirti mokslu pagrįstas rekomendacijas nuo dezinformacijos ir pavojingų „stebuklingų“ dietų, kurios gali pakenkti gydymo rezultatams ir bendram sveikatos būklei.
Pagrindiniai mitai
Gydytojai ir dietologai išskiria kelias žalingas kryptis. Viena jų – žaliavalgystė. Moksliniai tyrimai rodo, kad termiškai apdorotas maistas dažnai įsisavinamas geriau nei žalias: virškinamasis traktas lengviau suskaido baltymus ir krakmolą, o kai kuriuose produktuose terminis apdorojimas mažina tam tikrų antinutrientų kiekį. Žaliavalgystė ypač pavojinga pacientams, turintiems neutropeniją, nes neapdoroti produktai gali būti užteršti bakterijomis ir sukelti sunkių infekcijų. Taip pat gydytojai pabrėžia, kad intensyviai gydantis chemoterapija kalorijų poreikis dažnai būna padidėjęs, ir griežtos ribojančios dietos gali lemti mitybos nepakankamumą.
„Žmogus galvoja, kad jei badaus jis, badaus ir vėžys. Tokia dieta, kai pacietas valgo tik vaisius, ryžius, avižas, kas antrą dieną vartoja laisvinamuosius, yra tiesus kelias į mitybos nepakankamumą.
Naudingi produktai
Dietologai rekomenduoja įtraukti maisto produktus, kurie padeda palaikyti imunitetą ir gerina bendrą organizmo būklę. Česnakas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir gali skatinti natūralią vėžinių ląstelių apoptazę bei stiprinti imuninę sistemą, tačiau jis neturi pakeisti gydymo. Imbieras ypač vertinamas dėl gebėjimo mažinti pykinimą bei skatinti virškinimą — tai naudinga pacientams, patiriantiems chemoterapijos sukeltus simptomus.
Brokoliniai kopūstai ir kitos kryžmažiedės daržovės yra geras vitaminų (A, C, E), mineralų ir skaidulų šaltinis; jos prisideda prie bendros mitybos kokybės. Tačiau net naudingus produktus verta įtraukti į subalansuotą racioną ir stebėti toleranciją, nes per didelis kiekis kai kurių sudedamųjų dalių gali sudirginti virškinamąjį traktą ar skatinti kraujavimą.
Pavojingi ir ribojami produktai
Reikia riboti rafinuotus angliavandenius — cukrų ir „bloguosius“ krakmolo šaltinius — kurie suteikia mažai maistinės vertės. Sūrumą vertėtų mažinti, ypač karštais ir rūkytuose, konservuotuose ar raugintuose produktuose, kur druskos koncentracija didesnė ir išsaugoma daug priedų. Riebios raudonos mėsos vartojimas turėtų būti saikingas; retkarčiais suvalgoma mėgstama kiauliena vienam žmogui nepakenks, tačiau pagrindą turėtų sudaryti liesesni baltymų šaltiniai ir augalinės kilmės alternatyvos.
Bendrosios rekomendacijos
Praktiniai patarimai: valgyti 5–6 kartus per dieną mažomis porcijomis, rinktis šviežią, namie ruoštą maistą, gerti pakankamai skysčių (įskaitant kaloringus gėrimus, jei reikia papildomų kalorijų) ir turėti užkandžių išvykų metu, kad nebūtų ilgo bado. Dietologai rekomenduoja per dieną suvartoti apie 300 g vaisių ir 400 g daržovių bei nepamiršti skaidulų — geri pusryčiai dažnai yra košė. Taip pat svarbu bendradarbiauti su gydytoju ir dietologu, kad mityba būtų pritaikyta konkrečiam gydymui, simptomams ir laboratorinių tyrimų rezultatams. Kraštutinumų reikėtų vengti — kartais, siekiant išlaikyti svorį ir energiją, tinkamas yra ir mažiau „idealus“ maistas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.