Per dvidešimtmetį atliktų gyventojų apklausų analizė atskleidė, kurie Lietuvos ministrai pirmininkai sulaukė didžiausio visuomenės palankumo. Tyrimą pateikė apklausų organizacija, kuri nuo 2006 metų renkasi visuomenės nuomonę apie valdžią ir jos vadovus. Remiantis šiais duomenimis, geriausiai vertintais premjerais išryškėjo Saulius Skvernelis, Algirdas Butkevičius ir Gediminas Kirkilas.
Apklausų rezultatai – topas ir procentai
Analizė parodė, kad Saulius Skvernelis sulaukė aukščiausio palankumo – per jo vadovavimo laikotarpį palankiai jį vertino iki 74 proc. suaugusių gyventojų. Tuo pačiu metu didžiausias neigiamas jo vertinimas siekė 49 proc., kas rodo, kad ir tarp aukštų reitingų galėjo būti reikšmingų kritikos bangų.
Algirdas Butkevičius, premjeravęs 2012–2016 m., taip pat užėmė aukštą vietą: jo palankumo maksimumas siekė 72 proc., o didžiausias neigiamas vertinimas – 58 proc. Gediminas Kirkilas, dirbęs 2006–2008 m., užfiksavo iki 69 proc. palankumą ir iki 66 proc. nepalankumą.
Tarp kitų lyderių ir prasčiausias įvertinimas
Kiek mažiau palankiai vertinti kiti Vyriausybių vadovai: trumpai valdęs Gintautas Paluckas sulaukė 58 proc. palankių vertinimų ir iki 61 proc. nepalankių; Inga Ruginienė per savo vadovavimą pasiekė 49 proc. palankumo ir 54 proc. nepalankumo; Ingrida Šimonytė turėjo 48 proc. palankumo, tačiau didžiausias jos nepalankumas pasiekė 75 proc.
Analizėje nurodomas ir prasčiausiai vertintas laikotarpis – tai Andrius Kubilius, kuriam blogiausias vertinimas fiksuotas 2010 m. balandį: tik 7 proc. palankių ir net 88 proc. nepalankių vertinimų. Net geriausiu momentu (2008 m. gruodį) A. Kubilių palankiai vertino 39 proc., o nepalankiai – 50 proc.
Vyriausybių pasitikėjimas – vidurkiai ir reikšmė
Analizuojant pasitikėjimo vidurkius, S. Skvernelio vadovauta Vyriausybė sulaukė daugiausiai pasitikėjimo (vid. 44 proc. pasitikinčių, 52 proc. nepasitikinčių). A. Butkevičiaus kabinetas fiksavo vid. 42 proc. pasitikinčių ir 55 proc. nepasitikinčių. G. Palucko Vyriausybė taip pat pateko tarp pranašesnių pagal pasitikėjimą (vid. 41 proc. pasitikinčių). Priešingai, A. Kubiliaus kabinetas turėjo mažiausią vidutinį pasitikėjimą – tik 19 proc., o nepasitikėjimas siekė 77 proc.
Šie skaičiai atspindi ne tik asmenines premjerų savybes, bet ir platesnį politikos bei ekonomikos kontekstą, žiniasklaidos įtaką bei vykdytų reformų poveikį. Aukšti palankumo rodikliai gali atspindėti ir laikinas geresnes nuotaikas visuomenėje, ir konkretų krizės valdymą ar lankstesnę komunikaciją su rinkėjais.
Išvados ir svarstymai
Tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad visuomenės vertinimai premjerams labai svyruoja priklausomai nuo laikotarpio ir konteksto. Net premjerai su aukštais palankumo maksimumais patyrė didelį nepasitenkinimą tam tikrais momentais. Tokia dinamika pabrėžia, kad pasitikėjimas valdžia yra trapus ir priklauso nuo sprendimų poveikio kasdieniam žmonių gyvenimui.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad analizė remiasi ilgalaikiais apklausų duomenimis, todėl ji suteikia vertingą istorinį kontekstą, tačiau neprognozuoja būsimos viešosios nuomonės kaitos. Viešosios nuomonės tyrimai padeda aiškiau suprasti santykį tarp valdžios veiklos ir visuomenės lūkesčių, todėl jų interpretavimas turi būti atsargus ir kompleksiškas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.