XX a. vengrų psichiatras Leopoldas Szondi sukūrė testą, kurio tikslas buvo atskleisti giliausius ir dažnai užslopintus žmogaus impulsus. Testas remiasi idėja, kad mes linkę projektuoti savo patiriamus jausmus ir bruožus į kitus — todėl stiprus pasibjaurėjimas arba trauka tam tikroms veido nuotraukoms gali atskleisti vidinius polinkius ar patirtas emocijas.
Instrukcija
Pažvelkite į pateiktus portretus ir pasirinkite tą žmogų, kurio nieku gyvu nenorėtumėte sutikti tamsiame skersgatvyje, nes jo išvaizda jums kelia baimę arba pasibjaurėjimą. Pagal pasirinktą portretą pateikiami apibūdinimai parodo galimus užslėptus impulsus. Svarbu: testas nėra diagnostinis instrumentas ir nesako, kad žmogus turi psichikos sutrikimų — tai projektinė priemonė, paremta psichoanalizės principais.
Apie pasirinkimus ir jų prasmę
Originali Szondi testo versija susidėjo iš šešių serijų po aštuonis portretus; kiekviename vaizduoti asmenys, kuriems, anot autoriaus, būdingi tam tikri psichikos ir nervų elgesio sutrikimai. Ši straipsnio versija yra sutrumpinta, todėl interpretacijos turi būti vertinamos atsargiai. Žemiau pateikiami trumpi paaiškinimai, ką gali reikšti pasirinkimas kiekvieno tipo atžvilgiu.
1. Sadistas — dažnai reiškia slopinamas dominavimo troškimas. Tokie žmonės išoriškai būna taikūs ir geri, tačiau viduje gali slypėti noras kontroliuoti arba pasyviai keršyti, pavyzdžiui, demonstruojant atsitraukimą ar vėlavimą.
2. Epileptikas — pagal Szondi tai susiję su impulsyvumu ir staigiais emocijų protrūkiais. Pasirinkimas gali atspindėti jūsų baimę prieš netikėtus ar nekontroliuojamus elgesio epizodus; dažnai tai rodo, kad vaikystėje tokių impulsų buvo siekiama slopinti.
3. Katatonikas — susijęs su pernelyg aktyvia, kartais liguista vaizduote. Jei šis tipas kelia atstūmimą, tai gali reikšti baimę prarasti ryšį su realybe arba slopinimą dėl minties hiperaktyvumo.
4. Šizofrenikas — tokį pasirinkimą dažnai lydi šaltumo arba atitolimo baimė: žmogus gali suvokti save kaip bendraujantį, tačiau iš tikrųjų jausti paviršutiniškumą ir emocinį atitolimą nuo kitų.
5. Isterikas — reiškia slėptą troškimą būti pastebėtam. Tokie asmenys gali atrodyti kuklūs, bet iš vidaus trokšta įspūdžio, elegancijos ir dėmesio.
6. Depresyvusis — dažniausiai išreiškia žemą savivertę ir kaltės jausmą. Net jei žmogus išoriškai atrodo optimistiškas, pasirinkimas gali rodyti vidinę melancholiją ar slopinamas liūdesio nuotaikas.
7. Maniakas — susijęs su hiperaktyvumu, savęs pervertinimu ir polinkiu į ekstazę. Jei šis tipas yra atstumiantis, gali reikšti jūsų poreikį išlaikyti stabilumą, saikingumą ir kontroliuojamą elgesį.
8. Disociacinis asmenybės sutrikimas — reiškia susidvejinusį ar nevisiškai aiškų savęs identitetą. Tokį pasirinkimą gali turėti žmonės, kurie vaikystėje susidūrė su identiteto paieškomis ir stipriu poreikiu patvirtinti savo lytinę ar socialinę tapatybę.
Praktiniai patarimai
Svarbu testą vertinti kaip įdomią savianalizės priemonę, o ne galutinę diagnozę. Jei kuris nors iš aprašymų kelia susirūpinimą ar rezonuoja labai stipriai, verta pasikonsultuoti su kvalifikuotu psichologu ar psichiatru. Modernioji diagnostika remiasi daug platesniu įrankių spektru nei vien projektinis testas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.