Dažnai nutukimą ir svorio metimą suvokiame kaip vien tik kalorijų balansą: mažiau valgyti, daugiau judėti. Tačiau tai kur kas sudėtingesnis reiškinys, kuriame stipriai veikia psichika, emocijos, medikamentai ir socialinis kontekstas. Gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė pabrėžia, kad neretai pacientai ir artimieji nepastebi šios pusės, todėl gydymo planai lieka nepakankamai veiksmingi.
Kai psichikos sveikata ima veikti kūną
„Nei psichinė, nei fizinė sveikata neegzistuoja izoliuotai, – sako gydytoja. – Fizinės sveikatos sunkumai yra veikiami psichikos sveikatos ir patys ją veikia. O psichikos sveikatos sunkumai lemia fizinę sveikatą ir yra jos veikiami.“ Ši paprasta, bet kertinė mintis primena, kad vien dietos ir sporto plano dažnai nepakanka.
Psichikos sutrikimai gali pakeisti kasdienius įpročius: mažėti motyvacija, kristi fizinis aktyvumas, didėti polinkis į nesveiką maistą. Be to, kai kurie psichiatriniai vaistai turi metabolinį poveikį, skatinantį svorio augimą ar apetito padidėjimą. Todėl gydant psichikos būkles svarbu įvertinti galimas pasekmes organizmui ir aptarti alternatyvas ar papildomas priemones.
Emocinis valgymas: trumpalaikė paguoda, ilgalaikė problema
„Kai gyvenimas visai nemielas, taip gera pamaloninti save kokiu kąsneliu… Kai viršininkas apibarė… Partneris nesuprato… Vaikas nesimoko… Suknelė pernelyg maža…“ – juokauja gydytoja. Tai iliustruoja, kaip paprastas valgymas tampa nusiraminimu. Emocinis valgymas dažnai siejamas ne su alkio jausmu, o su dopamino ir malonumo paieškais, todėl po pirminės palengvėjimo stadijos gali ateiti gėda, kaltė ir užburtas ciklas.
Vienas ar keli užkandžiavimo epizodai nėra sutrikimas, bet jei maistas tampa pagrindiniu streso ar vienišumo reguliavimo būdu, reikėtų kreiptis pagalbos. Terapija padeda identifikuoti emocijų provokatorius, rasti kitus nusiraminimo metodus ir perprogramuoti santykį su maistu.
Stigma, socialinis spaudimas ir priežiūros kliūtys
Nutukimas viena iš labiausiai stigmatizuojamų būklių. Asmenys dažnai sulaukia „susiimk“ patarimų, nors jau yra bandę įvairius metodus.
Tokia kritika mažina pasitikėjimą, stigmatizuoja ir net skatina vengti sveikatos priežiūros įstaigų. Socialiniai tinklai ir liekno kūno kultas dar labiau didina nerimą ir neadekvačius lūkesčius.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad profesionali pagalba turi būti jautri, nevertinanti ir orientuota į paciento kontekstą – sveikata turi būti vertinama holistiškai.
Kada reikalinga kompleksiška pagalba
Ne visuomet dietologo konsultacija pakankama. Reikia stebėti neverbalinius požymius, socialinį atsitraukimą, energijos trūkumą, nuotaikos svyravimus. Kartais vizitas pas psichiatrą ar psichoterapeutą gali išsiaiškinti, ar svorio pokyčiai susiję su depresija, nerimu ar medikamentais. Psichoterapija, psichosocialinės intervencijos ir, jei reikia, medikamentinis gydymas – dažnai kompleksiškas sprendimas.
„Fizinė ir psichinė sveikata visada susijusios. Dar daugiau – viskas egzistuoja tam tikrame kontekste. Žmogaus atveju – tai bendruomenė ir visuomenė. Taigi, ir žiūrėti į įvairias su sveikata susijusias problemas reikia būtent taip: holistiškai ir kontekstualizuojant“, – akcentuoja gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė R. Mazaliauskienė.
Apibendrinant: kovojant su svoriu svarbu derinti mitybą ir judėjimą su emocine sveikata, įvertinti medikamentų poveikį ir atsižvelgti į socialinį kontekstą. Tik tokiu būdu priimami sprendimai ne tik mažins svorį, bet ir gerins gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.