Benzodiazepinai — raminamieji ir migdomieji vaistai — daugelio lietuvių namų vaistinėlėse tapo įprasta priemone kovoti su nerimu ir miego sutrikimais. Tai gali atrodyti kaip greitas ir patogus sprendimas, tačiau specialistai įspėja apie rimtas pasekmes: nuo priklausomybės ir pažintinių funkcijų blogėjimo iki padidėjusios mirtingumo rizikos.
Kokios skaitmeninės tendencijos ir statistika?
Analizės rodo, kad benzodiazepinų vartojimas Lietuvoje yra 2–3 kartus didesnis nei kitose Šiaurės Europos regiono šalyse. Tokia tendencija kelia susirūpinimą sveikatos priežiūros specialistams ir visuomenei, nes šie vaistai turėtų būti skiriami trumpalaikiam simptomų palengvinimui, o ne ilgalaikei terapijai.
Kodėl taip nutiko?
Viena priežasčių — vaistų skyrimo praktika ir pacientų lūkesčiai. Dažnai benzodiazepinai paskiriami nemigoms ar nerimui, kurie iš tikrųjų gali būti kitų sutrikimų simptomas. „Kita problemos dalis yra ta, kad statistiškai padidintas benzodiazepinų skyrimas koreliuoja su mažesniu antidepresantų skyrimu. O tai rodo galimą nepakankamą depresijų diagnostiką ir gydymą Lietuvoje”, – sakė psichiatrė. Pacientai neretai pageidauja greito sprendimo – tabletės, o ne gyvenimo būdo pokyčių ar psichoterapijos.
Ką sako medikai apie pavojus?
Gydytojai pabrėžia, kad benzodiazepinai gali sukelti pripratimą ir priklausomybę, ypač vartojami ilgiau nei rekomenduojama. „Šiuos vaistus reikėtų atsargiai skirti ir dėl to, kad galimas pripratimas prie jų. Tokiu atveju po kurio laiko turime jau dvi liguistas būsenas: ta, dėl kurios buvo paskirtas benzodiazepinas, ir priklausomybė ar piktnaudžiavimas vaistu”, – įspėjo psichiatrė.
Kauno klinikų specialistė pabrėžė ribas: „Žinoma, šiuos vaistus galima skirti sunkiam nerimui, bet tik trumpalaikiam gydymui, o po to reikėtų skirti tikslingesnį gydymą. Benzodiazepinus reikėtų vartoti kuo trumpiau. Šios grupės vistus rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip keturias savaites. O Lietuvoje, deja, turime situacijų, kai pacientas pasiskundžia nerimu, prastu miegu ar savijauta ir pasiprašo benzodiazepino, o tada vartoja vaistus metų metus.
Jei pačiu blogiausiu atveju juos būtų galima skirti trims mėnesiams, Lietuvoje yra žmonių, kurie juos kasdien geria ir 20 metų ir nuolat didina dozes”, – savo susirūpinimą išreiškė specialistė.
Taip pat akcentuojama, kad „Bet iš tiesų po keturių savaičių vaisto vartojimo priklausomybė jau bus išsivysčiusi, tik priklausomybės stiprumas gali būti skirtingas”, – akcentavo ji. Ilgalaikis vartojimas siejamas su atminties susilpnėjimu, dėmesio sutrikimais ir didesne demencijos rizika. „Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad vartojant šios grupės vaistus didėja mirtingumas dėl skirtingų priežasčių”.
Sprendimai ir prevencinės priemonės
Alternatyvos yra: psichoterapija, miego higiena, fizinis aktyvumas ir, kai reikia, antidepresantai, kurie neretai nesukelia priklausomybės. „Nerimą ar nemigą taip pat galima gydyti antidepresantais, nesukeliančiais priklausomybės. Nežinau dėl kokių priežasčių, bet Lietuvoje vis dar jaučiama stigma ir bijoma net išgirsti žodį antidepresantas iš gydytojo”, – priminė medikė.
Institucinės priemonės taip pat kuriamos: „Būtent todėl SAM su programos „Kurk Lietuvai“ dalyviais atliko perteklinio benzodiazepinų vartojimo Lietuvoje analizę ir kartu su psichiatrų bendruomene parengė benzodiazepinų skyrimo ir laipsniško nutraukimo metodikos projektą. Tikimės, kad šios metodinės rekomendacijos išties taps įrankiu, palengvinsiančiu sprendimų priėmimą kasdienėje gydytojo praktikoje”, – sako I. Rubikas.
Visuomenės informavimas, gydytojų mokymai ir prieinamos psichikos sveikatos paslaugos padės mažinti perteklinį šių vaistų vartojimą. Kiekvienam pacientui svarbu konsultuotis su gydytoju ir vengti savarankiško ilgalaikio raminamųjų vartojimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.