Glaukoma yra rimta akių liga, kuri gali sukelti negrįžtamą regos praradimą. Daugeliu atvejų ligos pradžia būna nepastebima: pacientai nejaučia reikšmingų simptomų tol, kol procesas jau būna pažengęs ir regos nervas patiria žalą. Dėl to itin svarbu suvokti, kokie veiksniai didina riziką, kada kreiptis pas akių gydytoją ir kokie tyrimai padeda anksti nustatyti ligą.
Kas yra glaukoma ir kaip ji vystosi
Glaukoma – tai lėtinė ir progresuojanti liga, susijusi su padidėjusiu akies spaudimu arba sutrikusiu akies skysčio nutekėjimu, dėl ko palaipsniui nyksta regos nervo ląstelės. Žūstant nervui, pakinta regėjimo laukas ir pablogėja matymas, dažnai iš pradžių siaurėja periferinis matymas, todėl žmogus to to nepastebi.
„Glaukoma – lėtinė ir progresuojanti liga. Tai viena iš ligų, kuri sukelia niekaip neišgydomą aklumą – jei žmogus ligą užleidžia ir nesigydo, jis apanka. Visame pasaulyje glaukoma yra dažniausia žmonių, perkopusių 40 metų ribą, aklumo priežastis. Regos sutrikimai pasireiškia esant jau toli pažengusiai glaukomai“, – teigia oftalmologė.
Kas yra labiausiai rizikos zonoje
Didžiausias glaukomos rizikos veiksnys – genetika: jeigu šeimoje yra sergančiųjų, rizika padidėja. Taip pat svarbūs amžius (dažniau vyresniems nei 40 m.), tam tikros ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, ilgalaikis kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas arba didelė trumparegystė. Jaunesniems pacientams arba vaikams glaukoma sutinkama rečiau, tačiau ir šiais atvejais būtina ankstyva diagnostika ir tikslus stebėjimas.
„Vaikus oftalmologas turėtų tikrinti bet kartą per metus, o esant sparčiai progresuojančioms refrakcinėms ydoms – ir dažniau. Kadangi vaikams iki 7 metų formuojasi regos centrai, būtina pilna refrakcinių ydų korekcija. Jei refrakcinės ydos negydomos, jos progresuoja, kartais vystosi ambliopija (tinginė akis), kuri jau visą likusį gyvenimą mato prasčiau.
Suaugusiesiems, tuo tarpu, gali atrodyti, kad akių paraudimas – paprastas simptomas, jie vaistinėje paprašo lašų ir į gydytojus nesikreipia.
Tačiau akių paraudimo priežastys gali būti labai įvairios, net iki stiprių uždegimų, glaukomos bei kitų ligų, besibaigiančių net aklumu. Nors savidiagnostika yra dažnas reiškinys, jos imtis nereikėtų“, – tikina gydytoja E. Skarupskienė.
Profilaktika, tyrimai ir gydymas
Glaukomos visiškai išgydyti neįmanoma, tačiau ligos progresavimą galima sulėtinti ar stabilizuoti, taip apsaugant likusį regėjimą. Gydymo tikslas – sumažinti akispūdį tiek, kad būtų apsaugotas regos nervas. Pagrindiniai gydymo metodai yra akių lašai, lazerinė terapija ir, esant būtinybei, chirurginis gydymas.
Profilaktika ir ankstyva diagnostika yra kertiniai dalykai: rekomenduojama bent kartą per 1–2 metus tikrinti akis, o asmenims vyresniems nei 40 metų būtina reguliariai kontroliuoti akispūdį. Kompiuterinė perimetrija – tyrimas, leidžiantis įvertinti akiplotį ir aptikti ankstyvus defektus periferiniame matyme. Tyrimas atliekamas atskirai kiekvienai akiai: pacientas žiūri į centrą ir reaguoja paspausdamas mygtuką, kai mato blykstelėjimą.
„Jei jums virš 40 metų, būtina apsilankyti pas akių gydytoją bent kartą per metus ir pasimatuoti akispūdį“, – pataria gydytoja.
Be reguliarių patikrinimų, akių sveikatai įtakos turi gyvenimo būdas: ilgas darbas prie kompiuterio, dirbtinė oro kondicionavimo sistema ir prasta darbo ergonomika skatina sausų akių sindromą bei bendrą diskomfortą. Laiku diagnozavus glaukomą ir pritaikius tinkamą gydymą, galima ženkliai sulėtinti regos blogėjimą ir išsaugoti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.