Menopauzė yra natūralus moters gyvenimo periodas, kai dėl kiaušidžių veiklos silpnėjimo nutrūksta menstruacijos ir sumažėja estrogenų gamyba. Dėl to atsiranda daugybė simptomų – nuo karščio bangų iki ilgalaikių pokyčių, turinčių įtakos širdies, kaulų ir odos sveikatai. Ginekologas atkreipia dėmesį, kad svarbu atskirti faktus nuo mitų ir pasirinkti saugiausius bei veiksmingiausius simptomų mažinimo būdus.
Kas yra menopauzė ir kada ji prasideda?
Menopauzė nustatoma retrospektyviai – praėjus 12 mėnesių nuo paskutinių menstruacijų. Dažniausiai ji pasireiškia tarp 45 ir 55 metų, vidurkis apie 51,4 metų. Menopauzės laikas priklauso nuo genetikos ir gyvenimo būdo: mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo, ankstesnių ligų ar gydymo formų (pvz., chemoterapija arba spindulinis gydymas).
Simptomai: nuo vazomotorinių iki ilgalaikių
Menopauzinio sindromo simptomų aprašoma apie 35, jie susiję su estradiolio stoka. Ankstyvieji vazomotoriniai simptomai – karščio bangos, prakaitavimas, širdies ritmo sutrikimai – pasireiškia maždaug 80 proc. moterų ir vidutiniškai tęsiasi apie 7 metus. Psichologiniai simptomai (nuotaikų svyravimai, nemiga, sumažėjęs libido, koncentracijos sutrikimai) taip pat siejami su hormonų pokyčiais. Vėlesnėse stadijose gali išryškėti odos plonėjimas, makšties atrofija, šlapinimosi sutrikimai, raumenų bei sąnarių skausmai, o ilgainiui – osteoporozė ir padidėjusi širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Hormonų terapija: mitai ir realybė
Menopauzinė hormonų terapija (MHT) yra efektyviausia priemonė palengvinti pomenopauzinius simptomus, nes ji kompensuoja estradiolio trūkumą. Vis dėlto viešojoje erdvėje paplitę nerimą keliantys du mitai: kad MHT ženkliai didina širdies ir kraujagyslių ligų bei krūties vėžio riziką. Pagrindinis minėto priežasčių šaltinis – ankstesni didelio masto tyrimai, kurių dalyvės buvo vyresnės nei 60 metų ir kurioms buvo skiriami konjuguoti estrogenai bei medroksiprogesterono acetatas. Šiuolaikiniai duomenys rodo, kad anksti pradėta terapija, naudojant estradiolį ir fiziologiškesnes pateikimo formas, neretai nerodo padidėjusios rizikos ir netgi gali sumažinti tam tikrų ligų riziką.
Formos ir saugumo aspektai
Estradiolį galima skirti tabletėmis, injekcijomis, lokaliai makštiniais preparatais arba transdermiškai (purškalu, pleistru, geliu). Transderminis būdas yra fiziologiškesnis ir turi mažesnį kepenų poveikį, todėl mažina krešumo faktorių sintezę ir gali būti saugesnis trombozės bei širdies ligų atžvilgiu. Moters gimdai esant, reikia apsaugoti gimdos gleivinę progestagenu arba naudoti hormoninę spiralę; moterims be gimdos transderminis estradiolis vienas yra saugus pasirinkimas.
Alternatyvos ir gyvenimo būdas
Fitoestrogenai, homeopatija ar polivitaminai dažniausiai turi menką arba placebinį poveikį. Fitoestrogenų poveikis yra silpnas ir nevienareikšmis; kai kurie junginiai gali elgtis kaip antiestrogenai. Sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, ribotas alkoholio ir kofeino vartojimas, streso valdymas – gerina bendrą savijautą, tačiau ne visada reikšmingai sumažina visus menopauzės simptomus.
Apibendrinant: sprendimas dėl terapijos turi būti individualus, atsižvelgiant į amžių, bendrą sveikatą, rizikos veiksnius ir simptomų intensyvumą. Konsultacija su gydytoju ir informacijos pagrindimas naujausiais moksliniais duomenimis padės pasirinkti saugiausią bei veiksmingiausią taktiką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.