„Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 10 000 naujų [insulto] atvejų. Insultas – pagrindinė sunkios negalios priežastis mūsų šalyje, tačiau pakeitę gyvenimo būdą galime sumažinti riziką juo susirgti”, – teigė Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos gydytoja Agnė Ovčinikova.
Ką reikia žinoti apie insultą
Insultas yra ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kai tam tikra smegenų dalis negauna deguonies ir maistinių medžiagų arba kai į smegenis išsilieja kraujas. Pagal Higienos instituto duomenis, Lietuvoje dėl insulto kasmet miršta apie 3 500 žmonių. Insultas skirstomas į išeminį (dėl kraujotakos nutrūkimo) ir hemoraginį (dėl kraujavimo). Išeminis insultas gali būti trombozinis — krešulys susiformuoja kraujagyslėje, arba embolinis — krešulys atkeliauja iš kitos vietos, pavyzdžiui, širdies.
Praeinantys priepuoliai — rimtas įspėjimas
Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP), anksčiau vadintas mikroinsultu, simptomus gali panaikinti per 24 valandas, bet tai nėra menkas įvykis. PSIP dažnai įspėja apie gresiantį tikrąjį insultą: per pirmąsias 90 dienų po PSIP insultas ištinka maždaug 20 proc. pacientų, o didžiausia rizika fiksuojama pirmosiomis dviem dienomis. Todėl net ir trumpalaikiai simptomai privalo būti registruojami ir vertinami.
Kaip atpažinti insultą
Pagrindiniai požymiai yra veido asimetrija (nusviręs lūpų kampas), vienos ar kelių galūnių silpnumas arba nutirpimas, bei kalbos sutrikimai (neaiški ar negalinti kalba, nesupratimas). Jei pastebite bent vieną iš šių požymių, nedelsdami kviesti greitąją pagalbą yra būtina. Svarbiausia — pažymėti tikslią simptomų pradžios valandą: tai lems, ar pacientui galima taikyti trombolizę ar trombektomiją.
Skubus gydymas gelbsti smegenis
Jei laiku atvežamas pacientas, taikomi kraujotaką atstatantys metodai. Trombolizę galima pradėti ne vėliau kaip per 4,5 val. nuo simptomų pradžios; kuo anksčiau — tuo geriau. Trombektomija, kai krešulys pašalinamas mechaniniu būdu, gali būti atliekama iki 6 valandų nuo insulto pradžios tam tikromis sąlygomis.
Prieš taikant šiuos metodus atliekama galvos kompiuterinė tomografija, kad būtų atmestas kraujavimas. Praėjęs laikas reiškia prarastas smegenų ląsteles, todėl „kiekviena minutė yra brangi” — laiku suteikta pagalba gali žymiai pagerinti ilgalaikį rezultatą.
Prevencija ir gyvenimo būdo reikšmė
Dauguma rizikos veiksnių yra kontroliuojami: arterinė hipertenzija, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, nutukimas, prieširdžių virpėjimas, cukrinis diabetas, neteisinga mityba ir fizinio aktyvumo stoka lemia apie 82 proc. insultų. Svarbiausias veiksnys — aukštas kraujospūdis: apie 60 proc. insultų susiję su hipertenzija, o maždaug 40 proc. žmonių nežino savo padidėjusio kraujospūdžio. Rekomenduojama reguliariai matuoti spaudimą ir vesti kraujospūdžio dienyną.
Konkrečios prevencijos priemonės
Mažinkite druskos kiekį mityboje, mažinkite alkoholio vartojimą arba atsisakykite jo, metę rūkyti riziką sumažinsite žymiai — po penkerių metų ji tampa panaši į nerūkančiųjų. Diabetu sergantiems būtina griežta gliukozės kontrolė. Svarbu judėti: rekomenduojama kiekvieną dieną bent 30–40 minučių aktyvios fizinės veiklos. Laikantis Viduržemio jūros dietos — daug daržovių, vaisių, žuvies ir alyvuogių aliejaus — insulto ir miokardo infarkto rizika sumažėja ženkliai.
Šeimų nariai ir vaikai turi mokėti atpažinti požymius ir žinoti, kad pirmoji pagalba — kvietimas greitosios ir tikslaus simptomų laiko užfiksavimas. Laiku suteikta pagalba ir gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai sumažinti insulto sukeltas tragedijas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.