Namų komfortas neturi būti atleidimas nuo elementarios higienos. Nors daugelis paviršių atrodo švarūs, tam tikrose vietose ir tam tikru metu susikaupia mikrobai, kurie gali sukelti infekcijas, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir imunitetą silpninantiems asmenims. Svarbiausia – ne bandyti nuvalyti kiekvieną plauką ar dulkę, o taikyti tikslingą higieną, kuri nutrauktų infekcijos perdavimo grandinę.
Kada higiena yra itin svarbi?
Higiena ypatingai svarbi ruošiant maistą, valgant rankomis, pasinaudojus tualetu, kai žmonės kosti, čiaudi ar pučia nosį, naudojant ir skalbiant nešvarias šluostes bei drabužius, rūpinantis naminiais gyvūnais, tvarkant ir išnešant šiukšles, bei prižiūrint artimą žmogų, kuriam diagnozuota infekcija. Po maisto ruošimo, naudojus tualetą, čiaudinant, kontaktuojant su gyvūnu ar sergančiu asmeniu rankos turi būti plaunamos – tai paprasta, bet labai efektyvi prevencinė priemonė.
Kur slepiasi pavojingiausi mikrobai?
Virtuvėje didžiausią riziką kelia pjaustymo lentelės, stalviršiai ir indai, su kuriais dirbta su žalia mėsa ar paukštiena. Net jei grindys ar baldai atrodo nešvarūs, dažniausiai ant jų yra mikrobų, nekeliančių didelės grėsmės, tačiau paviršiai, kuriuos naudojame ruošiant ir laikant maistą, reikalauja ypatingo dėmesio. Taip pat užkrečiamos gali būti buitinės šluostės, kempinėlės ir rankenos – objektai, kuriuos dažnai liečiame ir rečiau dezinfekuojame.
Kaip valyti ir kokių priemonių naudoti?
Paviršių plovimas šiltu muiluotu vandeniu pašalina bakterijas nuo paviršiaus ir leidžia jas nuplauti į kanalizaciją; tačiau pilnai sunaikinti mikrobus reikia aukštesnės temperatūros, viršijančios 70 °C. Plovikliai nuvalo riebalus ir matomą nešvarumą, bet nebūtinai sunaikina bakterijas. Dezinfekcinės priemonės naikina mikrobų gyvybingumą, tačiau jų veiksmingumą mažina matomas purvas ar riebalai ant paviršiaus.
Sterilizavimo priemonės gali tiek valyti, tiek dezinfekuoti – geriausia pirmiausia nuvalyti paviršių nuo purvo ir riebalų, o tuomet naudoti dezinfekantą, laikantis gamintojo nurodymų.
Ekspertai rekomenduoja po žaliavos ir žaliavinės mėsos pjaustymo paviršius valyti ir dezinfekuoti prieš ruošiant kitą maistą. Virtuvės šluostes ir šepetėlius reikėtų kruopščiai plauti arba reguliariai keisti; po maisto ruošimo paviršius verta nuvalyti popieriniu rankšluosčiu, kad šluostė nesikauptų bakterijų šaltiniu.
Ekspertų nuomonės
„Valyti reiškia pašalinti purvą ir mikrobus, o higiena reiškia valyti tose vietose ir tokiu metu, kuris yra svarbūs siekiant nutraukti infekcijos grandinę ruošiant maistą, naudojantis tualetu, rūpinantis gyvūnu ir t. t.
RSPH maisto higienos ekspertė profesorė Lisa Ackerley sakė: „Leisti laiką lauke, žaisti su draugais, šeimos nariais ir gyvūnais yra puiki galimybė turėti kontaktą su „gerosiomis bakterijomis“ ir taip formuoti gerąjį mikrobiomą. Tačiau žmonėms taip pat yra labai svarbu teisingai viską suprasti. Tai neturi prieštarauti gerai higienai.“
„Tikslinė higiena, užtikrinta svarbiu metu ir svarbioje vietoje, yra būdas užkirsti kelią infekcijai, jis yra pigus ir nereikalauja didelių pastangų. Tačiau tokiu būdu vis tiek kontaktuojama su „gerosiomis bakterijomis“, kurios yra naudingos organizmui“, – sakė ji.
Visuomenės nuomonė taip pat rodo painiavą: 2 tūkst. apklaustųjų duomenys atskleidė, kad 23 proc. mano, jog vaikams reikalingas kontaktas su kenksmingais mikrobais siekiant imuniteto. Ekspertai tai vertina kaip pavojingą klaidingą supratimą – natūralus kontaktas su aplinka ir „gerosiomis bakterijomis“ yra naudingas, bet jis neturi pakeisti esminių higienos įpročių, kurie saugo nuo rimtų infekcijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.