Viena neatsargi akimirka gali pakeisti visą vasarą. Elektriniai paspirtukai tapo daugelio vaikų laisvalaikio atributu, tačiau kartu jie atneša ir didelę riziką: kasmet daugėja rimtų traumų, kurių galima būtų išvengti atidžiai įvertinus priemones ir laikantis saugumo taisyklių. Policija ir vaiko teisių gynėjai ragina tėvus neignoruoti pavojų ir aktyviai dalyvauti vaikų laisvalaikio priežiūroje.
Dažniausiai susižeidžia 10-14 m. vaikai
Panevėžio mieste šiemet užregistruoti 11 eismo įvykių, kuriuose nukenčia elektrinius paspirtukus vairavę vaikai. Dažniausiai avarijos susijusios su susidūrimais su pėsčiaisiais ar dviratininkais. Kelių policija atkreipia dėmesį, kad didelė dalis nukentėjusiųjų yra 10–14 metų amžiaus – amžius, kai vaikams oficialiai dar nėra leidžiama tokia įranga naudotis be suaugusiųjų priežiūros.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkė Rita Masalskienė primena galiojančius reikalavimus: elektriniais paspirtukais važiuoti galima ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims. 14–16 metų jaunuoliai tai gali daryti tik išklausius Mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą. Taip pat galioja reikalavimai transporto priemonėms, kurių konstrukcinis greitis viršija 25 km/val. arba galingumas yra didesnis nei 1 kW – tokioms priemonėms reikalingas atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimas.
Kaip tėvai gali sumažinti riziką
Policija ir vaiko teisių gynėjai pateikia konkrečius pasiūlymus, kurie padeda sumažinti traumų riziką ir užtikrinti saugesnį laisvalaikį. Pirmiausia rekomenduojama pasirūpinti tinkamomis apsaugos priemonėmis: šalmu, kelių ir alkūnių apsaugomis. Kokybiškas šalmas gali sumažinti rimtų galvos traumų tikimybę, o stabdžių ir platformos patikrinimas prieš kiekvieną važiavimą sumažina netikėtų incidentų riziką.
Taip pat svarbu įvertinti, ar paspirtuko techninės charakteristikos atitinka vaiko amžių, ūgį ir sugebėjimus. Pastaruoju metu paaugliai dažnai naudojasi itin galingais modeliais, kurių parametrai prilygsta mopedams ar net motociklams – tokių priemonių valdymui reikia daugiau įgūdžių ir teisės vairuoti, kuri vaikams dar nepriklauso.
Vaiko teisių gynėjai pabrėžia ir tėvų vaidmenį: „Saugumas – tai ne begaliniai draudimai, o vaikui suprantami susitarimai, tėvų dėmesys. Būtent vasarą, kai nebelieka mokyklos dienotvarkės, vaikams reikia ne mažiau, o kartais net daugiau taisyklių, suaugusiųjų dėmesio ir įsitraukimo“, – pastebi Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė.
Praktiniai dalykai, kuriuos verta aptarti ir įtvirtinti šeimoje: aiškios laiko ir maršruto taisyklės, susitarimai dėl pavojingų vietų (gatvės, statybų zonos), žinojimas, kaip kviesti pagalbą ir susisiekti su suaugusiaisiais avarijos atveju. Svarbu, kad vaikai žinotų skubaus reagavimo numerį 112 ir šeimos kontaktus, taip pat gebėtų padėti susižalojusiam draugui, kol atvyks pagalba.
Apibendrinant, tėvų dėmesys, nuoseklus paaiškinimas taisyklių ir saugių įpročių, bei realus techninių priemonių vertinimas gali žymiai sumažinti traumas ir užtikrinti, kad vasara vaikams liktų maloni, o ne sunkių pasekmių kupina patirtis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.