Diskusijos apie visuotinio šaukimo įvedimą Lietuvoje įgauna pagreitį, tačiau politikai ir kariuomenės vadovai pabrėžia, kad sprendimas nėra vien tik politinis — tai sudėtingas logistinis, finansinis ir visuomeninis procesas. Konservatorių parengti įstatymų projektai numato pereiti nuo metinės kvotos prie visuotinio šaukimo nuo 2030 metų sausio 1 dienos, tačiau įgyvendinimui reikalingas nuoseklus pasiruošimas.
Ką svarsto politikai ir kariuomenė?
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Seime Orinta Leiputė pabrėžė, kad šiuo metu šalyje nėra sąlygų skubiai pereiti prie visuotinio šaukimo, tačiau kryptis laikoma realia. „Jeigu mes kalbame apie visuotinę gynybą ir visuotinį šaukimą, tai mes turime įsivertinti galimybes aprūpinti instruktoriais ir visa infrastruktūra tuos šaukiamus asmenis, kad būtų galima juos ruošti”, – Žinių radijui trečiadienį sakė O. Leiputė.
Premjeras taip pat teigia, kad reikalingas aiškus grafikas ir tinkamas pasiruošimas; tema bus kelta artimiausiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje. Iš konservatorių siūlymų matyti, jog planuojama atsisakyti atsitiktinės atrankos ir įtvirtinti, jog privalomosios pradinės karo tarnybos ribinis skaičius atitiktų metais šaukiamų asmenų skaičių.
Praktiniai iššūkiai ir skaičiai
Logistinės galimybės — vienas pagrindinių klausimų. Karo prievolininkų sąraše 2026 m. buvo 42 556 jaunuoliai, o šiemet planuota pašaukti apie 5 tūkst. Tačiau kariuomenės vadovybė nurodo ambicingą tikslą iki 2030 m. pasiekti 7–8 tūkst. įvairiomis formomis šaukiamų asmenų. Šauktinių tarnybos trukmė Lietuvoje dabar yra devyni mėnesiai, su galimybe trumpinti iki trijų arba šešių mėnesių, kas suteikia lankstumo įvedant platesnį šaukimo modelį.
Taip pat būtina instruktorių rengimo programa, poligonų ir karinių bazių išplėtimas, medicininės ir psichologinės atrankos ir palaikymo sistemos kūrimas. Į tai reikia investicijų ir laiko, nes netinkamai paruoštas šaukimas gali mažinti efektyvumą ir kelti iššūkių integracijai į profesinį gyvenimą.
Visuomenė ir tolesni žingsniai
Apklausos rodo, kad didžioji dalis gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui, o prioritetas dažnai teikiamas vyrų šaukimui, tuo tarpu moterims ir toliau siūlomas savanoriškas pasirinkimas.
Tačiau politinė sutarimas apie terminus ir formą dar nėra galutinis. „Šiandien mes kol kas tokių galimybių neturime, bet aš tikrai neatmesčiau galimybės, kad judame ta kryptimi ir reikėtų intensyviai galvoti. Tačiau šiandien tokių galimybių mes kol kas dar neturime”, – teigė socialdemokratė.
Artimiausiu metu sprendimą lems ne tik politinės diskusijos, bet ir Valstybės gynimo tarybos vertinimai, kariuomenės parengtumo ataskaitos bei viešoji diskusija apie poveikį darbo rinkai, švietimui ir šeimoms. Pereinamuoju laikotarpiu tikėtinos etapinės priemonės: didinti šaukiamų skaičių palaipsniui, plėsti instruktorių tinklą ir siūlyti įvairias tarnybos trukmes, kad pertvarka būtų kuo labiau subalansuota ir efektyvi.