Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška pirmadienio vakarą viešai sukritikavo valstybės institucijų reagavimą į audros padarinius ir aštriai sukritikavo prezidento veiksmus bei jų stoką krizės metu.
Ekstremali padėtis ir realūs padariniai
Kazlų Rūda tapo antrąja savivaldybe, paskelbusia ekstremalią padėtį po stiprios audros, kuri sutrikdė elekros tiekimą, ryšį ir susisiekimą didelėse šalies teritorijose. Meras plačiai aprašė situaciją socialiniame tinkle, akcentuodamas techninių ir socialinių paslaugų gedimus bei jų įtaką kasdienei gyventojų gerovei.
„Lietuva trečią parą gilėjančioje duobėje, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė M. Varaška. – Stichija užvertė dešimtis tūkstančių pastatų, kelių, pravažiavimų. 270000 tūkstančių vartotojų arba bent 600000 žmonių be elektros. BPC ir ESO „sistemos“ užsilenkė dar šeštadienio vakare. Tą patį vakarą ir naktį kaip ir prieš 2 metus išsikrovė – atsijungė šimtai ryšio bokštų. Dešimtims tūkstančių žmonių per parą išsikrovė telefonai. Vis dar neveikia šimtai šviesoforų, pervažų. Ant geležinkelių stovi reguliuotojai.” Ši citata atspindi tiek praktines problemas, tiek skubų poreikį koordinuotam reagavimui.
Problemos mastas ir savivaldybių našta
Meras nurodė, kad be elektros ir ryšio likę gyventojai susiduria su vandens, maisto, medikamentų trūkumu, o tai greitai virsta humanitarine krize. Jis pabrėžė, kad vietos valdžia dažnai lieka pirmoji ir vienintelė pagalbos linija, kai centrinės institucijos delsia arba negali operatyviai koordinuoti veiksmų.
„Vakar ir šiandien visoje šalyje auga geriamo vandens, maisto, medikamentų, higienos stygius. Iš paskos seka be elektros likęs žemės ūkis, maisto pramonė, mažosios parduotuvės. ESO pranešimai keičiasi kas valandą. Elektros atstatymas daugeliui žadamas tik po 2–4 dienų. Savivaldybės, suprasdamos augančią katastrofą, skelbia ekstremalias padėtis. Prie tokio sprendimo artėja dalis ministerijų, – atvirai skelbė M. Varaška. –
Išvardinau dar tikrai ne viską, bet nuo visko tikrai žalia akyse.
Nespėjame kamšyti skylių, žmonių iškvietimų. Priimame, sugeriame emocijas, keiksmus, neviltis. Mes savivaldybėse stebuklų nepadarysime. Gal ir niekas dabar to nepadarytų. Bent jau morališkai padėtų valstybės vadovų pavyzdys, palaikymas.” Šios eilutės atskleidžia savivaldybių administracijų emocinį ir resursinį krūvį.
Kritika prezidentui ir laiko svarba
Mero kritika persikėlė ir į politinį lygmenį: jis reiškė nusivylimą dėl prezidento elgesio kritinėmis dienomis ir teigė, kad vadovybė turi būti matoma bei aktyvi krizės akivaizdoje. Toks reikalavimas nėra tik retorinis – tai išreikštas lūkestis dėl greito sprendimų priėmimo ir viešo palaikymo nukentėjusiems.
„Jas nukirto ne kokia Rusijos ar Kinijos kiber-ataka, o nepolitikuojanti motina gamta“, – pridūrė M. Varaška.
„Žiauru, bet nieko panašaus. Lietuvos prezidento tiesiog nėra. Šias dienas jis su Ukraina ir ukrainiečių tauta. Ne su Lietuvos tauta. Apie Lietuvos padėtį iki dabar prezidentas netarė nei žodžio. Prezidentienė spėjo pademonstruoti tris sukneles. Palaikau Ukrainą, bet nebesuvokiu, kiek prezidentas sugeba turėti cinizmo ar neadekvatumo savo valstybės krizei. Jei nesugebama grįžti tam, kad sušaukti tarnybas, duoti užduotis, tvoti kumščiu per stalą, tai bent aplankyti nors vieną rajoną, nukentėjusiuosius, išreikšti žmogišką užuojautą.Deja“, – rašė M. Varaška.
Tokie pareiškimai kelia klausimą apie lyderystę ir viešosios komunikacijos svarbą krizės metu. Gyventojams būtina aiški informacija, o vietos valdžios poreikis pagalbos ir aiškių nurodymų iš centrinio lygio – akivaizdus. Tolimesnė reakcija parodys, ar institucijos sugebės operatyviai atstatyti paslaugas ir sugrąžinti saugumą nukentėjusiems gyventojams.
