Parkinsono liga išlieka viena sudėtingiausių neurodegeneracinių ligų: kol kas ją visiškai išgydyti neįmanoma, tačiau yra priemonių, kurios gali sumažinti ligos riziką arba atitolinti komplikacijas. Modernios diagnostikos priemonės leidžia ligą aptikti ankstyvose stadijose, o tai suteikia galimybių laiku pradėti prižiūrą ir gydymą.
„– Ar įmanoma užbėgti ligai už akių?“
„– Klausimas pagrįstas ir labai svarbus. Jeigu galėtume pasiūlyti užkirsti kelią ligos išsivystymui, tikrai skatintume kiekvieną žmogų, ypač tą, kuris turi savo šeimoje sergančių šia liga, kuo greičiau atvykti pas gydytoją. Tačiau mes nesame visagaliai ir negalime užkirsti kelio ligai. Jeigu šeimoje yra sergančių šia liga, gali būti atliekamas net ir genetinis ištyrimas.“
Prevencijos veiksniai: kava, gyvenimo būdas ir pažinimo treniruotės
Tyrimai rodo, kad kai kurie gyvenimo būdo veiksniai siejami su mažesne Parkinsono rizika. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šiuo metu stebima ryšio tarp kavos vartojimo ir mažesnio sergamumo tendencija: žmonės, kurie vartoja daugiau kavos (paminėta maždaug keturi puodeliai per dieną), statistiškai rečiau serga. Kava ir arbata turi antioksidacinių savybių, kurios gali padėti apsaugoti nervines ląsteles nuo pažeidimų.
Vis dėlto reikia pabrėžti, kad klinikiniai tyrimai nėra vienareikšmiški: dalis mokslininkų ragina atsargiai interpretuoti duomenis, nes gali egzistuoti atvirkštinis priežastingumas – prodrominėje ligos stadijoje žmonių polinkis į tam tikras priklausomybes gali keistis ir todėl jie rečiau vartoja kavą ar rūko.
Be to, labai svarbus yra fizinis ir socialinis aktyvumas bei pažinimo funkcijų treniravimas. Reguliari smegenų „treniruotė“, mokymasis, socialinė veikla ir kasdienė mankšta padeda ugdyti nervų sistemos atsparumą ir rezervą. Gydytoja rekomenduoja kasdieninį aktyvumą – idealiu atveju bent 40 minučių per dieną, taip pat rekomenduojama įtraukti grupinį sportą ir konsultuotis su specialistais, kad treniruotės atitiktų individualią būklę.
Diagnozė, gydymas ir praktiniai patarimai
„– Ar yra natūralių dalykų, kuriuos žmonės jau dabar prevenciškai galėtų vartoti ir tai jiems padėtų?“
„– Šis klausimas yra labai svarbus. Neurodegeneracinės ligos, kurių viena yra ir Parkinsono liga, laikomos ligomis, kurios tarsi šiek tiek pagal savo modelį atitinka natūralų senėjimą. Yra atlikta nemažai klinikinių tyrimų, stebint, kurie žmonės dažniau suserga šia liga. Pastebėta, kad rečiau serga tie, kurie dažniau geria kavos, bent keturis puodelius per dieną, kurie rūko irgi rečiau serga. Kita vertus, yra įvairių oponuojančių klinikinių tyrimų, kurie demonstruoja, kad prieš atsirandant pirmiesiems simptomams, keičiasi ir žmogaus charakteris, jis rečiau linkęs į priklausomybes.”
„– Jeigu yra diagnozuota liga, koks yra pirminis gydymas?“
„– Visiškai sustabdyti ligos, deja, negalime. Pasaulyje nėra registruojama pasveikimų nuo šios ligos atvejų. Klinikiniai tyrimai rodo, kad yra tam tikrų vaistų, kurie gali atitolinti komplikacijas: kuo ilgiau išlaikyti žmogų aktyvų, kad nesivystytų kitos komplikacijos, traumos, kad jis kuo ilgiau išliktų geros nuotaikos, turėtų gerą atmintį. Labai svarbu, kad žmonės lankytųsi pas specialistus, kad būtų kompleksiškai suderintas gydymas.”
Galiausiai verta paminėti sergamumo statistiką: „– Koks sergamumas Lietuvoje?“ — „– Vidutiniškai Lietuvoje serga maždaug 38 iš 10 000 žmonių. Tai nėra mažai. Mūsų duomenimis, didesnę dalį sergančiųjų sudaro moterys. Pirminis sergamumas rodo, kad liga nustatoma vienodai dažnai tiek vyrams, tiek moterims.”
Jeigu nerimaujate dėl simptomų ar turite šeimos anamnezę, verta kreiptis į neurologą. Ankstyva diagnostika, gyvenimo būdo korekcijos ir kompleksiškas gydymo planas gali gerokai pagerinti ligonių gyvenimo kokybę ir atitolinti komplikacijas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.