Miokardo infarktas dažnai pasirodo kaip netikėta tragedija net tiems, kurie jautėsi sveiki. Yra aprašomi atvejai, kai širdies smūgis ištinka po fizinio ar emocinio išsekimo, po intensyvios veiklos savaitgalį arba ramybės metu miegant. Tokie atvejai kartais vadinami „sekmadienio infarktu“ – terminu, kuris nėra oficialioje ligų klasifikacijoje, bet apibūdina situacijas, kai infarktas užklumpa pailsėjus.
Kaip tai vyksta?
Dažnai kraujagyslių pokyčiai vystosi ilgą laiką be aiškių simptomų. Koronarinės širdies ligos gali pirma pasireikšti būtent miokardo infarktu: daugelis pacientų sužino apie ligą tik patekę į ligoninę. Ligų eiga susijusi su ateroskleroze – kraujagyslių sienelės uždegimu, plokštelių formavimusi ir laipsnišku spindžio sumažėjimu. Gavus staigų papildomą krūvį (intensyvus sportas, pirtis, stresas), pažeista plokštelė gali suplyšti ir susiformuoti trombas, užkemšantis vainikines arterijas.
Kas labiausiai rizikuoja?
Rizikos veiksniai yra gerai žinomi: padidėjęs „blogasis“ cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, antsvoris, rūkymas ir sėslus gyvenimo būdas. Tačiau svarbu suprasti, kad žmogus gali jaustis visai gerai ir kartu turėti paslėptų rizikos rodiklių. „Širdies ir kraujagyslių ligos yra mūsų kasdienybė. Tai – svarbiausia priežastis, dėl kurios Lietuva praranda daug gyventojų”. Taip pat turi reikšmės paveldėjimas: jei šeimoje buvo ankstyvų infarktų ar insultų, profilaktika turėtų būti aktyvesnė.
Kaip atpažinti ir kaip elgtis?
Infarktas kartais pasireiškia dusuliu, krūtinės spaudimu, prakaitavimu, pykinimu ar net tik neryškiu silpnumu, todėl negalima laukti, kol skaudės intensyviai. Profilaktiškai verta tikrintis cholesterolį, gliukozę ir kraujospūdį: vyrams rekomenduojama pradėti reguliarias patikras nuo 40–50 metų, moterims – šiek tiek vėliau, nebent yra paveldimų rizikų. Laiku nustatyti ir koreguoti rizikos veiksniai gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
Prevencija: gyvenimo būdas ir papildoma pagalba
Pagrindiniai prevencijos principai – nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį, reguliuoti kūno svorį, valgyti subalansuotai ir palaikyti fizinį aktyvumą.
Dietoje verta pirmenybę teikti polinesočiosioms riebalų rūgštims (pvz., alyvuogių aliejus). Kai kurioms grupėms gali būti naudingos augalinės kilmės medžiagos: natokinazė mažina kraujo klampumą ir trombų susidarymą, o monakolinas K (raudonųjų mielių ryžiai) gali padėti cholesterolio kontrolei. Vis dėlto papildus reikėtų vartoti su gydytojo sutikimu, ypač jei jau skiriami vaistai.
Svarbiausia — neatidėlioti patikros ir atkreipti dėmesį net į nedidelius simptomus. Ankstyvoji diagnostika ir rizikos faktorių korekcija yra patikimiausias būdas sumažinti staigių širdies įvykių tikimybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.