Atopinis dermatitas yra dažna lėtinė odos liga, kuri neretai prasideda vaikystėje ir gali lydėti žmogų daugelį metų. Ligos ypatumai, simptomai ir rizikos veiksniai skiriasi priklausomai nuo amžiaus, tačiau bendra problema — odos sausumas ir intensyvus niežėjimas — dažnai lemia gyvenimo kokybės pablogėjimą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Kas tai yra?
– Kiek žinau, atopinis dermatitas turi net ne vieną pavadinimą, jį taip pat dar vadina egzema. Kas tai yra?
– Atopinis dermatitas yra lėtinė odos liga arba odos susirgimas, kuris trunka ilgai, ne dieną ar dvi, bet kelis mėnesius ar metus.
Šios ligos pagrindiniai požymiai: odos sausumas, paraudimai, pleiskanojimas ir stiprus niežėjimas. Dermatitas yra odos uždegimas; egzema ir atopija dažnai vartojami kaip sinonimai. Atopinis dermatitas išsiskiria tuo, kad bėrimai dažnai labai niežti ir ligos eiga linkusi kartotis.
Amžiaus ypatybės ir simptomai
Ligai pasireiškiant kūdikiams bėrimai gali dengti dideles odos plokštumas — dažnai pirmieji požymiai matomi ant skruostų. Vėliau, vaikui augant, bėrimai linksta į linkius: alkūnių, kelių, kaklo raukšles, rankų ir kojų išorinį paviršių. Suaugusiesiems būdingesnė sustorėjusi, pleiskanojanti oda dėl ilgalaikio kasymosi.
– Kuo skiriasi ši liga vaikams ir suaugusiems?
– Skiriasi vieta, kurioje mes matome bėrimus ir skiriasi pats bėrimų pobūdis. Vaikams labiau būdingas šlapiuojantis bėrimas, kai atsiranda mažos pūslytės, pasidengia šašais, netgi kartais matomas žaizdelių šlapiavimas. Suaugusiems dėl ilgesnio uždegimo ir ilgesnio odos dirginimo, nes niežėjimas sukelia kasymąsi, o pastarasis dirgina, oda sustorėja.
Kas lemia ligos dažnėjimą ir kaip mažinti riziką
Per pastaruosius dešimtmečius atopinio dermatito atvejų skaičius didėja. Tai siejama su gyvenimo būdo pokyčiais, aplinkos įtaka ir mažesne mikroorganizmų įvairove, su kuria susiduria žmogaus imuninė sistema.
Pagal higienos hipotezę per didelis sterilumas ir mažesnis kontaktas su įvairiais mikroorganizmais gali lemti imuninės sistemos pernelyg aktyvų reagavimą į nekenksmingus dirgiklius.
– Ar tai yra ilgų metų pasekmė, ar tėvai, kurie stengiasi gyventi labai steriliai gali tai paskatinti?
– Ši teorija teigia, kad sterilumas gali tai paskatinti. Vis dėlto, mes, kurie gyvename mieste, nepradėsime specialiai ant žemės mėtyti maisto produktų, nesiprausti, neskalbti drabužių.
Svarbu atkreipti dėmesį į paviršines prevencines priemones: kūdikių odos drėkinimas kasdieniu kremu gali mažinti atopinio dermatito riziką, ypač jei šeimoje yra alergijų istorija. Išryškėja ir genetinis komponentas — šeiminė anamnezė apie šienligę, astmą ar atopinį dermatitą yra reikšminga.
Alergenai ir aplinkos veiksniai
Dažniausi su atopiniu dermatitu susiję maisto alergenai vaikams: pienas, kiaušiniai, žuvis, riešutai, tam tikros grūdinės kultūros. Suaugusiems svarbesnės kontaktinės priežastys: metalai (pvz., nikelis), kosmetikos priemonės, kvapai ir konservantai. Kiekvienas atvejis individualus, todėl svarbu nustatyti asmeninius provokatorius ir vengti kontaktinių dirgiklių.
Atopinio dermatito valdymas derina odos priežiūrą, aplinkos veiksnių kontrolę ir medicininį gydymą pagal gydytojo rekomendacijas. Ankstyva diagnostika ir nuolatinė odos priežiūra leidžia ženkliai pagerinti simptomus ir gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.