Įspėjimas vartotojams: mokslininkai kasdieniame maiste aptiko vėžį sukeliančių medžiagų

Naujas tyrimas iš Pietų Korėjos atkreipia dėmesį į plačiai vartojamus maisto produktus, kuriuose aptiktos vėžį sukeliančios cheminės medžiagos – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA). Mokslininkų komanda, vadovaujama prof. Joon-Goo Lee iš Seulo nacionalinio mokslo ir technologijų universiteto, atliko plataus masto analizę ir nustatė didesnes PAA koncentracijas kai kuriuose populiariuose aliejuose bei mėsos gaminiuose.

Kaip susidaro PAA ir kur jų ieškoti

PAA susidaro organiniam materijalui degant arba atliekant terminį apdorojimą aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, kepant, skrudinant ar rūkant maistą. Jų gali patekti į maistą ir per užterštą aplinką. Tyrimo metu didžiausios PAA koncentracijos fiksuotos sojų aliejuje, antienoje ir rapsų aliejuje, o tai reiškia, kad įprasti gaminimo būdai ir tam tikros žaliavos gali žymiai padidinti ekspoziciją.

Nauji analizės metodai ir jų privalumai

Iki šiol tokių junginių aptikimas maisto tiekimo grandinėje buvo sudėtingas ir brangus procesas: tradiciniai ekstrakcijos metodai reikalauja daug laiko, didelio kiekio toksiškų tirpiklių ir rankinio darbo. Seulo mokslininkai pritaikė „QuEChERS“ metodiką kartu su dujų chromatografija ir masių spektrometrija (GC–MS). Ši kombinacija leido aptikti net aštuonis skirtingus PAA junginius su itin žemu aptikimo slenksčiu – vos kelios mikrogramo dalys kilogramui produkto.

Naujasis metodas yra ne tik jautresnis, bet ir ekologiškesnis bei efektyvesnis: mažinamas tirpiklių kiekis, sutrumpėja analizės laikas ir sumažėja klaidingų rezultatų tikimybė. Tai svarbu tiek moksliniams tyrimams, tiek pramonei – tokia technologija leidžia greičiau ir pigiau vykdyti masinį maisto produktų tikrinimą gamyklose.

Ką tai reiškia vartotojams ir reguliuotojams

Tyrimo rezultatai pabrėžia nuolatinį poreikį stiprinti maisto saugos kontrolę ir įdiegti modernesnes tyrimų praktikas tiek laboratorijose, tiek gamintojų patikrų sistemose. Reguliavimo institucijos gali pasinaudoti efektyvesnėmis metodikomis identifikuoti rizikingus produktus ir nustatyti ribines PAA koncentracijas.

Vartotojams rekomenduotina sumažinti aukštos temperatūros kepimo ir rūkymo naudojimą, vengti pakartotinai naudojamų riebalų ir rinktis įvairius aliejus bei subalansuotą mitybą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į gamintojo rekomendacijas bei ieškoti produktų, kuriems taikoma papildoma kokybės kontrolė.

Prof. Joon-Goo Lee teigia, kad šis darbas gali padėti pagerinti visuomenės sveikatą, užtikrindamas saugesnį maistą ir mažinant pavojingų cheminių medžiagų panaudojimą bei išmetimą laboratorijose. Tolesni tyrimai ir plataus masto stebėsena reikalingi nustatyti, kurios gamybos grandinės dalys lemia didžiausią taršą ir kaip jų išvengti.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 7 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *