Stresas – tai ne tik mūsų psichikos priešo vardas, bet ir paslaptingas kūno būklės ženklas, kuris gali paveikti tiek mūsų savijautą, tiek išvaizdą. Pastebėjus sausėjančią odą, slenkančius plaukus ar lūžinėjančius nagus, vertėtų susimąstyti – ar to priežastis nėra patiriamas padidėjęs stresas?
„Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė atkreipia dėmesį, kad mūsų išvaizda dažnai atspindi vidinę būseną ir sveikatą, o oda, plaukai bei nagai yra tarsi veidrodžiai, atspindintys organizmo būklę. Šie požymiai gali būti ne tik kosmetiniai nepatogumai, bet ir signalai, rodyti, kad organizmas patiria tam tikrą disbalansą.
Streso poveikis odai: kodėl oda sausėja ir tampa jautri?
Stresas sukelia kortizolio hormono išskyrimą į kraują, kuris stimuliuoja uždegiminių procesų atsiradimą. Dažnai tai pasireiškia odos bėrimais, paraudimais, niežėjimu ar net sudėtingesniais uždegiminiais susirgimais, pavyzdžiui, egzema. Be to, stresas suprastina odos gebėjimą išlaikyti drėgmę, todėl ji tampa sausesnė, plonesnė, jautresnė aplinkos poveikiams ir labiau linkusi į ankstyvą raukšlelių vystymąsi.
Vaistininkė pataria reguliariai naudoti drėkinamąsias priemones, kurios padeda atkurti odos lipidų barjerą ir užtikrinti reikiamą drėgmės balansą. Net ir riebi oda nėra kliūtis naudoti odą drėkinančius kremus, nes net ir tokia oda gali būti dehidratuota ir perduoti signalus apie stresą ar kitus sveikatos sutrikimus. Mityba taip pat atlieka svarbų vaidmenį – odos sveikatai itin naudingi antioksidantai, kurių gausu vaisiuose ir daržovėse, padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir uždegimais.
Taip pat naudinga praktikuoti veido jogą ir savimasažą, kurie stimuliuoja kolageno ir elastino gamybą, gerina kraujotaką ir deguonies tiekimą odai. Šios priemonės ne tik mažina streso žalą, bet ir prisideda prie odos jaunystės išsaugojimo.
Stresas ir plaukų problemos: kaip kortizolis veikia plaukų slinkimą?
Plaukai yra vieni jautriausių streso indikatorių. Padidėjęs kortizolio kiekis kraujyje ir sutrikusi kraujo apytaka neša į plaukų folikulus mažiau gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, dėl ko plaukai silpsta, praranda blizgesį, pradeda lūžinėti ir gali greičiau slinkti. Be to, stresas sutrikdo plaukų augimo ciklą – anageną fazę trumpina, o telogeną – prailgina, kas reiškia intensyvų plaukų slinkimą.
Siekiant sumažinti šias problemas, rekomenduojama vengti karštų plaukų formavimo priemonių, kurios dar labiau sausina plaukus ir pažeidžia jų struktūrą. Maitinamosios kaukės su natūraliais aliejais, pavyzdžiui, argano ar kokosų, padeda atstatyti plaukų apsauginį sluoksnį, mažina išsausėjimą ir lūžinėjimą.
Taip pat verta reguliariai masažuoti galvos odą, kas pagerina kraujotaką ir deguonies pritekėjimą į plaukų folikulus. Vienodai svarbi yra ir subalansuota mityba, kurioje turėtų būti pakankamai baltymų, geležies ir biotino – medžiagų, kurios būtinos sveikam plaukų augimui ir stiprumui.
Nagai – kaip stresą atpažinti pagal juos?
Stresas daro įtaką ne tik odai ir plaukams, bet ir nagams. Ilgai trunkantis stresas dažnai nusilpina nagų struktūrą, jie tampa trapūs, sluoksniuojasi ir greitai lūžinėja. Be to, daugelis žmonių streso metu pradeda kramtyti nagus – tai įprotis, kuris gali tapti sunkiai kontroliuojamas ir ne tik kenkti nagams, bet ir plisti infekcijoms.
Norint įveikti šį žalingą įprotį, galima naudoti kartių nagų lakų, kurie atbaido nuo kramtymo. Be to, nagų plokštelės stiprinimui padeda provitaminas B5, kuris tvirtina nagus, mažina lūžinėjimą. Vitaminų ir mineralų papildai, ypač biotinas ir cinkas, taip pat prisideda prie nagų sveikatos gerinimo ir jų atsinaujinimo.
Kaip kovoti su streso padariniais ir kaip jo išvengti?
Visi minėti simptomai – sausėjanti oda, plaukų slinkimas ir trapūs nagai – yra konkretūs signalai, rodantys, jog organizmas ne tik išgyvena stresą, bet ir praranda gebėjimą tinkamai susidoroti su jo pasekmėmis. Tačiau svarbiausia yra ne tik kovoti su šiais požymiais, bet išmokti valdyti patį stresą.
Vaistininkė ragina nepamiršti fizinio aktyvumo, kuris yra puiki priemonė mažinti streso hormonus ir pagerinti bendrą savijautą bei imuninės sistemos veiklą. Kokybiškas ir pakankamas miegas leidžia organizmui atsigauti, o skiriant laiko mėgstamai veiklai ar hobiui – sumažinti psichologinę įtampą. Kartais net paprastas pasivaikščiojimas gamtoje ar ramus knygos skaitymas gali reikšmingai pagerinti nuotaiką ir sumažinti įtampą.
Rūpindamiesi savo sveikata ir išvaizda, atkreipkime dėmesį į organizmo siunčiamus signalus ir neignoruokime jų – tai gali būti pirmieji žingsniai link geresnės savijautos ir kokybiškesnio gyvenimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.