Krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologine liga Lietuvoje, tačiau pažanga diagnostikoje ir gydyme gerokai pagerino išgyvenamumą. Ankstyvose stadijose penkerių metų išgyvenamumas gali siekti daugiau nei 95 proc., todėl ankstyva diagnostika ir nuolatinė priežiūra yra gyvybiškai svarbios. Prevencijos ir pasitikrintų moterų skaičiaus didinimas – viena iš svarbiausių užduočių sveikatos sistemoje.
„Ilgą laiką krūties vėžys buvo tema, apie kurią kalbėta pašnibždomis ir su baime, tačiau šiandien situacija iš esmės keičiasi – galimybės įveikti šią ligą yra geresnės nei bet kada anksčiau. Kai krūties vėžys nustatomas ankstyvosiose stadijose, penkerių metų išgyvenamumas siekia net 95,3 proc., todėl kasmet išsaugoma vis daugiau gyvybių.
Vis dėlto viena sritis, kurioje dar turime augti, yra ankstyvos diagnostikos aprėptis. Nors nuo 2005 m. veikia nemokama ankstyvosios diagnostikos programa, joje dalyvauja tik maždaug kas antra tikrintis pakviesta moteris”, – teigia krūtų onkochirurgijos gydytoja Algė Leveckytė.
Kaip atpažinti pirmuosius požymius
Ne visi atvejai pasireiškia apčiuopiamu dariniu. Svarbu žinoti, kokius pokyčius vertėtų tirti medikams:
„Vis dėlto yra požymių, kuriuos verta pažinti. Tai – apčiuopiamas darinys ar sukietėjimas krūtyje arba pažastyje, odos susiraukšlėjimas, įdubimas ar vadinamoji „apelsino žievelės” tekstūra, vienpusės, kruvinos ar be spaudimo atsirandančios išskyros iš spenelio ar jo formos pasikeitimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į paraudimą, patinimą, neįprastą šilumos pojūtį ar naujai atsiradusią krūties formos, dydžio ar padėties asimetriją”, – aiškina gydytoja.
Nors daugelis šių požymių gali būti gerybinės kilmės, bet kuri ilgiau nei 2–4 savaites išliekanti ar progresuojanti anomalija reikalauja specialisto įvertinimo. Neatidėliotina konsultacija leidžia laiku pradėti tyrimus ir, esant poreikiui, gydymą.
Tyrimai ir amžiaus rekomendacijos
Krūtų patikros planas priklauso nuo amžiaus, audinio tankio ir rizikos veiksnių. „Nuo 20 metų moterims pravartu kartą per mėnesį atlikti savityrą, geriausia praėjus kelioms dienoms po menstruacijų. Nuo 30–40 metų, ypač turinčioms rizikos veiksnių ar tankias krūtis, gali būti taikoma reguliari echoskopija. Nuo 45 metų moterys kviečiamos mamografijai pagal nemokamą nacionalinę programą, o didelės rizikos pacientėms sudaromas individualus, dažnesnis patikros planas”, – pataria specialistė.
Taip pat svarbu atminti, kad paveldimas krūties vėžys sudaro tik apie 10 proc. atvejų, tačiau genetiniai tyrimai ir šeiminė anamnezė leidžia nustatyti, kurioms moterims reikalingas intensyvesnis stebėjimas.
Gydymo galimybės ir gyvenimo kokybė
Diagnostika dažnai apima mamografiją, echoskopiją, MR ir biopsiją. „Diagnostika Lietuvoje sparčiai modernėja – pradėti taikyti dirbtiniu intelektu pagrįsti skaitmeninės patologijos įrankiai, padedantys tiksliau įvertinti ligą. Vis dėlto vien tyrimų nepakanka – kiekvienos pacientės atvejis aptariamas multidisciplininės specialistų komandos posėdyje, kuriame sprendžiama, koks gydymo kelias būtų efektyvus”, – sako A. Leveckytė.
Gydymas vis labiau individualizuojamas: chirurgija, spindulinė terapija, hormonų, taikinių ar imunoterapija, PARP inhibitoriai ir rekonstrukcinės procedūros leidžia ne tik gelbėti gyvybes, bet ir palaikyti gyvenimo kokybę. „Tenka girdėti moteris sakant: „Gyvenu sveikai, todėl nesusirgsiu.“ Tačiau sveikas gyvenimo būdas riziką mažina, bet nepakeičia profilaktinių tyrimų. Svarbiausia prevencijos priemone išlieka reguliarus tikrinimasis ir dėmesys savo organizmui. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė ją visiškai išgydyti”, – primena gydytoja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.