Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų, kurios dažnis auga ir tarp jaunesnių suaugusiųjų. Svarbiausias ankstyvas požymis, į kurį gydytojai nuolat atkreipia dėmesį, yra kraujavimas išmatose arba kraujo pėdsakai tualeto popieriuje. Nors kartais kraujavimas priskiriamas įprastoms problemoms, pavyzdžiui, hemorojui ar mažoms plyšimų žaizdelėms, net menkas kraujas turi būti ištiriamas, nes laiku nustatytas vėžys ženkliai didina sėkmingo gydymo galimybes.
Kodėl reikia atkreipti dėmesį į kraujavimą?
Kraujavimas iš virškinamojo trakto gali būti įvairių priežasčių, bet jis yra vienas iš dažniausiai minėtų simptomų sergant storosios žarnos vėžiu. Kraujas gali būti ryškiai raudonas arba tamsesnis, įmaišytas į išmatas. Net jei kraujavimo epizodai atrodo retai ir trumpalaikiai, jie gali ženklinti auginio buvimą arba pažeidimus gleivinėje. Laiku kreipiantis pas gydytojus ir atlikus tyrimus, tokius kaip fekalinio kraujo testas (FIT) ar kolonoskopija, gydytojai gali diagnozuoti ankstyvas stadijas ir pašalinti polipus prieš jiems virstant piktybiniais.
Kiti simptomai ir rizikos veiksniai
Be kraujavimo, reikėtų atkreipti dėmesį į ilgalaikius pokyčius tuštinimosi įpročiuose: nuolatinį vidurių užkietėjimą ar priešingai – viduriavimą, nepaaiškinamą pilvo skausmą, silpnumą, nuolatinį nuovargį ar nenorėtą svorio kritimą. Taip pat simptomais gali būti anemija (mažas hemoglobinas), pastebimos išmatų formos pokyčiai ar nepilnumo jausmas žarnyne po tuštinimosi.
Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę sirgti storosios žarnos vėžiu, yra šeiminė onkologinė anamnezė, ankstesni polipai ar uždegiminės žarnyno ligos, nesveika mityba (daug raudonos mėsos, mažai skaidulų), nutukimas, rūkymas ir didelis alkoholio vartojimas. Pastaraisiais metais pastebimas sergamumo didėjimas tarp jaunesnių pacientų, todėl svarbu neblaškytis pagal amžiaus stereotipus.
Ką daryti pastebėjus simptomus?
Jei pastebite kraujavimą išmatose ar kitus minėtus simptomus, nedelskite: kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Gydytojas įvertins simptomus, gali skirti fekalinio kraujo testą arba tiesiosios žarnos apžiūrą, o esant indikacijoms – siųsti kolonoskopijai. Kolonoskopija išlieka auksiniu standartu, leidžiančiu tiesiogiai apžiūrėti žarnyno gleivinę ir paimti audinio mėginius. Ankstyva diagnostika dažnai reiškia paprastesnį gydymą ir geresnę prognozę.
Prevencijos srityje svarbu rūpintis gyvenimo būdu: sveika mityba, pakankamas skaidulų ir daržovių kiekis, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė bei vengimas rūkymo ir perteklinio alkoholio. Žmonėms su padidinta rizika reikalingi reguliariai planuojami patikrinimai.
Apibendrinant – kraujavimas išmatose nėra simptomas, kurį vertėtų ignoruoti. Net jei priežastis pasirodys nekalta, medicininis ištyrimas nuramins ir užtikrins, kad reikalingas gydymas būtų pradėtas laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.