Milijonai žmonių laiko nugaros skausmą kasdienine problema, kurią galima palengvinti poilsio ar nuskausminamųjų pagalba. Tačiau britų kasos chirurgas konsultantas Nevilas Menezes perspėja, kad nuolatinis skausmas viršutinėje pilvo dalyje ar nugaroje, ypač stiprėjantis po valgio arba gulint, gali būti vienas iš ankstyvųjų kasos vėžio simptomų. Šis pastebėjimas ypač svarbus, nes kasos vėžys dažnai vystosi tyliai ir nustatomas tik pažengusioje stadijoje.
Kodėl nugaros skausmas gali būti susijęs su kasa?
Kasa yra giliai pilvo ertmėje, už skrandžio. Kai auglys auga, jis gali spausti aplinkinius nervus ar organus, todėl skausmas lokalizuojasi ne tik pilve, bet ir skleisdavosi į nugarą, petį ar po mentėmis. Skausmas, susijęs su kasos pakitimu, dažnai būna sunkiai malšinamas ir nereaguoja į įprastus vaistus ar rūgštingumą mažinančias priemones. Be to, tam tikromis pozomis — pavyzdžiui, gulint — skausmas gali stiprėti dėl padidėjusio spaudimo pilvo ertmėje.
Kokius simptomus verta stebėti?
Gydytojas išskiria pagrindinius požymius: nuolatinį skausmą viršutinėje pilvo dalyje arba nugaroje, skausmą, kuris stiprėja po valgymo arba gulint, bei skausmą, kuris plinta į petį ar po mentėmis. Pagal organizacijų Cancer Research UK ir Pancreatic Cancer Action duomenis, su kasos augliu susiję simptomai taip pat gali pasireikšti kartu su pilvo skausmu, neaiškiu svorio netekimu ar sumažėjusiu apetitu, gelta (odos, gleivinių ar akių baltymų pageltimas), virškinimo sutrikimais — pykinimu, pilvo pūtimu, tuštinimosi pokyčiais, ir odos niežuliu.
„Kasos vėžys gali vystytis tyliai. Kai simptomai tampa ryškūs, liga dažnai jau būna pažengusi. Todėl svarbu pastebėti subtilius kūno pokyčius ir laiku kreiptis pagalbos“, — pabrėžia Menezes.
Ką daryti, jei neramu?
Visų pirma, nereikėtų panikuoti — minėti simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau jei jie išlieka ilgiau nei keturias savaites, būtina kreiptis į šeimos gydytoją.
Gydytojas atliks pradinį vertinimą, gali pasiūlyti kraujo tyrimus (įskaitant kepenų funkcijos rodiklius ir specifinius žymenis), echoskopiją ar kompiuterinę tomografiją, ir, prireikus, siųsti pas specialistus — gastroenterologą ar onkologą.
„Šie simptomai nebūtinai reiškia kasos vėžį. Tačiau jei jie išlieka ilgiau nei keturias savaites, labai svarbu kreiptis į šeimos gydytoją“, — pabrėžia Menezes.
Prevencija ir rizikos veiksniai
Svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius: rūkymas, lėtinis kasos uždegimas, nutukimas, tam tikros paveldimos sąlygos ir vyresnis amžius didina kasos vėžio riziką. Sveikas gyvenimo būdas, reguliarūs medicininiai patikrinimai ir greitas reagavimas į nekintančius simptomus — geriausios priemonės vėlesnei diagnostikai ir gydymo galimybių gerinimui.
Laiku pastebėjus ir ištyrus įtartinus simptomus, yra didesnė tikimybė nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje. Todėl svarbiausias patarimas išlieka paprastas ir praktiškas: stebėkite savo kūną, nekreipkite įtraukčių signalų į šalį ir kreipkitės į gydytoją, jei simptomai išlieka arba progresuoja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.