Penicilino atradėjas Aleksandras Flemingas dar 1945 metais įspėjo, kad netinkamas antibiotikų vartojimas gali sukurti jiems atsparias bakterijas. Ši prognozė pildosi: atsparių bakterijų problema dabar kelia susirūpinimą visame pasaulyje, nes ji tiesiogiai veikia ligų gydymo efektyvumą ir visuomenės sveikatą.
Europos supratimo apie antibiotikus dieną gydytojai atkreipė dėmesį į visuomenėje gajų klaidingų įsitikinimų sklaidą. Kaip primena šeimos gydytoja Aleksandra Liepaitė, ši problema yra rimta ir turi platesnes pasekmes:
„Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet nusineša apie 1,3 mln. gyvybių. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šie skaičiai gali viršyti net mirštamumą nuo vėžio.
Jei vartojame antibiotikus per dažnai ir be reikalo, jei nesuvartojame viso antibiotikų kurso ar keičiame dozę, mes tiesiog patys išmokome bakterijas atsispirti vaistams“, – sako šeimos gydytoja Aleksandra Liepaitė.
„Labai svarbu suprasti, kad netinkamas antibiotikų vartojimas stiprina bakterijas ir kuria jų atsparumą, todėl labai kviečiu pacientus antibiotikus vartoti atsakingai, pasitarti su gydytojais ir laikytis jų rekomendacijų“, – sako A. Liepaitė.
7 mitai apie antibiotikų vartojimą
1. Antibiotikai padeda nuo peršalimo ar gripo.
Netiesa. Peršalimas ir gripas dažniausiai sukelti virusų, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Netinkamas antibiotikų skyrimas virusinėms infekcijoms nepagelbės ligoniui ir padidins atsparumą. Antibiotikai tinka tik tada, kai gydytojas įtaria arba patvirtina bakterinę komplikaciją.
2. Jei antibiotikai greitai padėjo, galima nutraukti gydymą anksčiau.
Tai pavojinga: per anksti nutraukus kursą, išlikusios bakterijų dalys gali išlikti ir virsti atspariomis. Visada laikykitės paskirto kurso trukmės ir dozių – tai svarbu ne tik jūsų, bet ir visuomenės saugumui.
3. Stipresnis antibiotikas visada geriau.
Ne. Tinkamas vaistas parenkamas pagal konkrečią infekciją ir bakterijų jautrumą. Per plačiai vartojami „stiprūs“ antibiotikai naikina naudingą mikroflorą, didina komplikacijų riziką ir skatina atsparumo plitimą.
4. Jei vieną kartą šie antibiotikai padėjo, juos galima vartoti vėl.
Kiekviena infekcija gali būti sukelta skirtingų bakterijų.
Tas pats preparatas ne visada tinka, o skolinimasis ar gydymasis iš likučių yra rizikingas ir neteisingas.
5. Jei nepagerėja per dieną, antibiotikas neveikia.
Dauguma antibiotikų pradeda rodyti poveikį per 48–72 valandas. Ankstyvas sprendimas keisti vaistą be gydytojo konsultacijos gali pakenkti gydymui. Jei būklė blogėja arba atsiranda komplikacijų, būtinai kreipkitės į gydytoją.
6. Antibiotikai nekenkia – tai tik vaistai nuo infekcijos.
Gali pakenkti, ypač vartojami netinkamai: sukelti virškinimo sutrikimus, alergines reakcijas, sutrikdyti mikrobiotą ir skatinti atsparumą. Sunkių alerginių simptomų atveju (bėrimas, tinimas, dusulys) reikia nedelsiant kreiptis pagalbos.
7. Natūralūs produktai (česnakas, medus) gali pakeisti antibiotikus.
Nors kai kurie maisto produktai turi lengvų antimikrobinių savybių, jie nėra pakaitalas paskirtam gydymui rimtoms bakterinėms infekcijoms. Natūralūs produktai gali papildyti profilaktiką ar imunitetą, bet ne išgydyti komplikuotos infekcijos.
Visuomenės ir sveikatos sistemos interesas – riboti netinkamą antibiotikų vartojimą, konsultuotis su gydytoju ir laikytis gydymo taisyklių. Tik taip sumažinsime atsparių bakterijų grėsmę ir išsaugosime šiuos vaistus veiksmingus ateities kartoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.