Insultas yra vienas pavojingiausių kraujotakos sutrikimų: kai dalis smegenų negauna pakankamai kraujo, jos lieka be deguonies ir maistinių medžiagų, nervinės ląstelės greitai žūva, o pasekmės gali būti sunkios ir ilgalaikės. Naujausi tyrimai rodo, kad insulto tikimybė nėra vienoda per visą parą – akivaizdžiai išryškėja rizikos pikas rytais.
Amerikos kardiologijos asociacijos tyrimas, paskelbtas žurnale Stroke, nustatė, kad didžiausia insulto tikimybė tenka ryto valandoms: nuo 6 iki 12 val. Šio paros periodo rizika, palyginti su kitais, padidėja maždaug 80 proc., o registruotų insultų skaičius tarp 6:00 ir 12:00 yra apie 49 proc. didesnis. Tokie rezultatai sutampa su platesnės metaanalizės išvadomis – daugiau nei 30 tyrimų, apimančių per 11 000 pacientų, parodė, kad mažiausia kraujagyslinių įvykių rizika stebima nuo vidurnakčio iki 6:00, ir ji yra maždaug 35 proc. mažesnė nei dienos metu.
Kodėl rizika didesnė rytais?
Pagrindinė priežastis siejama su cirkadiniais ritmais – vidiniais biologiniais laikrodžiais, kurie reguliuoja nervų, širdies, kraujagyslių ir endokrininių sistemų veiklą. Ryte padidėja streso hormonų (kortizolio ir adrenalino) lygis, padažnėja pulsas ir kyla arterinis kraujospūdis. Be to, po miego kraujo krešumo faktoriai ir trombocitų aktyvumas gali būti didesni, o tai palankiau kraujo krešulių susidarymui. Visi šie mechanizmai kartu didina insulto riziką pirmosiomis dienos valandomis.
Kas yra labiausiai rizikos grupėje ir ką daryti?
Didesnę riziką patiria hipertenzija sergantys žmonės, cukriniu diabetu serantieji, asmenys su padidėjusiu cholesteroliu, vyresnio amžiaus pacientai, rūkaliai bei sergantys prieširdžių virpėjimu. Medikai rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti šiems punktams: arterinio kraujospūdžio kontrolė, medikamentų vartojimo nuoseklumas ir gyvenimo būdo keitimas.
Praktiniai patarimai, kurie gali sumažinti rytinę riziką: kraujospūdį matuoti prieš keliantis iš lovos, keltis lėtai išvengiant staigių judesių, užtikrinti bent 7 valandų miegą, neignoruoti gydytojo nurodymų dėl vaistų vartojimo ir, esant reikalui, derinti vaistų vartojimo laiką su gydytoju.
Subalansuoti pusryčiai (pvz., avižiniai dribsniai, riešutai, uogos, žalioji arbata) ir švelni ryto mankšta (pasivaikščiojimas ar lengvi tempimo pratimai) taip pat prisideda prie kraujotakos stabilizavimo.
Be prevencinių veiksmų, svarbu mokėti atpažinti insulto požymius ir reaguoti greitai. Paprasta atmintinė: Veidas, Rankos, Kalba, Laikas. Jei veidas nusvyra, žmogus negali pakelti rankų arba kalba yra nerišli, skubiai skambinkite pagalbos numeriu 112 — laikas yra lemiamas.
Galiausiai verta pasitarti su gydytoju apie individualią riziką ir galimus gydymo laikotarpius („chronoterapiją“): kai kuriems pacientams medikamentų vartojimo laiko pritaikymas prie paros ritmo gali padėti sumažinti rytinius kraujospūdžio pikus ir insulto tikimybę. Nuosekli kontrolė, profilaktika ir greita reakcija į simptomus išlieka efektyviausios priemonės mažinant insulto žalą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.