Tylusis infarktas — tai miokardo infarkto forma, kurios simptomai dažnai būna silpnesni, trumpalaikiai arba netikslūs, todėl tiek pats žmogus, tiek aplinkiniai gali jų nepastebėti. Nustebina tai, kad pasekmės gali būti tokios pat grėsmingos kaip ir po klasikinio ūminio infarkto: širdies raumenyje susidaro randai, mažėjantis jo darbinių audinių kiekis padidina pakartotinio infarkto ir širdies nepakankamumo riziką.
Kas yra tylusis infarktas?
Tylusis infarktas (lot. Infarctus myocardii silentiosus) reiškia situaciją, kai širdies raumens dalis netenka kraujo tiekimo, bet simptomai yra neaiškūs arba praeina greitai. Dažnai pacientai juos priskiria nuovargiui, virškinimo sutrikimams ar stresui. Medicininiai tyrimai rodo, kad toks infarktas pasitaiko beveik tiek pat dažnai kaip ir tipinis ūminis infarktas, tačiau daugeliui žmonių jis lieka nenustatytas mėnesius ar net metus.
Įspėjamieji simptomai
Svarbu žinoti, kokie požymiai gali signalizuoti apie tylųjį infarktą. Nors jie būna silpnesni, jų pasireiškimo modelis gali būti klastingas:
1. Lengvas, periodiškai pasikartojantis diskomfortas arba spaudimas krūtinėje, kuris trunka trumpai ir praeina.
2. Tempimo, skausmo ar nejautrumo pojūtis rankose, dažniausiai kairėje, taip pat kakle, apatinio žandikaulio arba pilvo srityje.
3. Pasunkėjęs kvėpavimas, ypač atliekant įprastą fizinę veiklą, kuri anksčiau nebuvo problemiška.
4. Galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas arba trumpalaikis sąmonės netekimas.
5. Staigus šalto prakaito išsiskyrimas arba bendras nerimas be aiškios priežasties.
Kada kreiptis ir kaip gydytojai diagnozuoja?
Jei atsiranda aukščiau išvardyti simptomai, ypač turint širdies ligų rizikos veiksnių (diabetas, aukštas kraujospūdis, rūkyti, aukštas cholesterolio lygis, šeimos anamnezė), būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Diagnozei patvirtinti naudojami EKG, kraujo tyrimai (širdies fermentai, pavyzdžiui, troponinai) ir vaizdiniai tyrimai. Kartais tylusis infarktas aptinkamas atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių arba po vėlesnių širdies tyrimų.
Prevencija ir ilgalaikė priežiūra
Prevencijos pagrindas – rizikos veiksnių mažinimas: sveika mityba, reguliarus fiziškai aktyvus gyvenimo būdas, rūkymo nutraukimas, kraujospūdžio ir gliukozės koncentracijos kontrolė bei cholesterolio kiekio korekcija. Po infarkto gali prireikti ilgalaikės medikamentinės terapijos, reabilitacijos ir nuolatinės kardiologo priežiūros, nes net nepastebėtas infarktas palieka širdyje pokyčius, didinančius tolimesnės rizikos tikimybę.
Svarbiausia žinia – nei viena nelabai aiški ar pasikartojanti problema nėra verta uždelsto tyrimo. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali sumažinti komplikacijų tikimybę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.