Žarnyno mikrobiota — trilijonai bakterijų, virusų ir grybelių, gyvenančių mūsų žarnyne — veikia ne tik virškinimą, bet ir platesnę organizmo funkciją, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą. Pastaraisiais metais moksliniai tyrimai vis tvirčiau sies žarnyno mikrobiomos sudėtį su kraujo spaudimu, o Amerikos širdies asociacijos mokslo patarimas dar kartą pabrėžia šio ryšio svarbą.
Kaip mikrobiota veikia kraujospūdį
Žarnyno bakterijos skaido maisto likučius ir gamina įvairius metabolitus. Tarp jų ypatingą vaidmenį atlieka trumpojo jungimo riebalų rūgštys (acetatas, propionatas, butiratas), kurios cirkuliuoja kraujotakoje ir gali sąveikauti su receptoriais kraujagyslių, inkstų ir imuninėse ląstelėse. Per šias sąveikas vyksta uždegiminių procesų modulacija ir kraujagyslių tonuso reguliavimas, o tai tiesiogiai veikia arterinį spaudimą.
Mityba, natrio poveikis ir prebiotikai
Dr. Frankas Hu iš Harvardo pabrėžia ryšį tarp druskos kiekio maiste ir mikrobiomos pokyčių. „Didelio natrio kiekio dieta yra svarbi aukšto kraujospūdžio priežastis, o vienas galimas mechanizmas gali būti per žarnyno mikrobiomą“, – sako dr. Hu. Tyrimai rodo, kad per daug druskos mažina naudingų bakterijų kiekį ir skatina uždegiminius mikrobų produktus, kurie prisideda prie kraujospūdžio padidėjimo.
Naudingos bakterijos maitinamos skaidulomis, ypač prebiotinėmis — tai netirpios skaidulos, kurios pasiekia storąją žarną ir yra suskaidomos mikroorganizmų. Todėl rekomenduojama vartoti įvairų augalinės kilmės maistą: daržoves, vaisius, viso grūdo produktus, ankštinius, riešutus ir sėklas. Atsparus krakmolas — pvz., atvėsę virtų bulvių ar ryžių krakmolai — taip pat skatina naudingų bakterijų augimą ir didina trumpojo jungimo riebalų rūgščių gamybą.
Polifenoliai ir fermentuoti produktai
Daugelis polifenolių, randamų uogose, arbatoje, kavoje, kakavoje ir alyvuogių aliejuje, teigiamai keičia mikrobiomos sudėtį. Žarnyne šių junginių skilimo produktai gali mažinti uždegimą ir gerinti kraujagyslių funkciją, kas palankiai veikia kraujospūdžio kontrolę.
Fermentuoti maisto produktai (jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, kimchi, miso, tempeh) suteikia gyvų kultūrų ir gali padėti išlaikyti mikrobiomą sveiką bei įvairų. Svarbu rinktis produktus su natūralia fermentacija ir be perteklinio cukraus ar konservantų.
Papildai: atsargiai
„Nors kai kurie probiotikų papildai turi nedidelę naudą specifinėms virškinimo trakto ligoms, yra mažai įrodymų, kad jie yra veiksmingi užkertant kelią lėtinėms ligoms, tokioms kaip hipertenzija. Rekomenduočiau verčiau išleisti pinigus sveikai mitybai, kurioje natūraliai gausu prebiotikų ir probiotikų“, – sako dr. Hu. Papildų kokybė ir gyvų bakterijų kiekis labai skiriasi, todėl prioritetu turėtų būti pakantra mityba, o ne savarankiškas papildų vartojimas.
Apibendrinant: žarnyno mikrobioma yra svarbus veiksnys, galintis prisidėti prie kraujospūdžio reguliavimo. Subalansuota, augalinėmis skaidulomis ir polifenoliais turtinga mityba, kartu su fermentuotais produktais ir druskos vartojimo mažinimu, gali būti praktiški žingsniai gerinant mikrobiomos sveikatą ir mažinant hipertenzijos riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.