Per pastaruosius metus keletas turtingiausių Rusijos verslininkų ir su prezidento aplinka susijusių asmenų pradėjo sistemingai perkelti kapitalą užsienin. Remiantis „Bloomberg“ šaltiniais ir analize, per 2026 metus per neoficialius kanalus, įskaitant kriptovaliutas, iš Rusijos galėjo ištekėti dešimtys milijardų dolerių. Agentūra pažymi, kad tokius skaičius apskaičiuoti sudėtinga, tačiau šaltiniai teigia, jog tendencija yra stipri ir auganti.
Kodėl verslininkai veikia taip skubiai?
Pagrindinės priežastys – baimė dėl turto konfiskavimo ir ekonomikos perspektyvų pablogėjimas. Pastaruoju metu valstybėje intensyvėjo priemonės, nukreiptos prieš tam tikrų verslininkų turtą, o uždarame kovo mėnesio susitikime, kuriame dalyvavo ir milijardierius Suleimanas Kerimovas, aptartos idėjos dėl papildomų įnašų į valstybės biudžetą sustiprino nerimą. Dėl to dalis turtingųjų keičia investicijų struktūrą – didina pozicijas užsienio nekilnojamojo turto rinkose, privačiuose fonduose ir kriptovaliutose.
Perkėlimas per kriptovaliutas ir nekilnojamąjį turtą
Kriptovaliutos leidžia greičiau ir mažiau formalumų turintį kapitalo judėjimą, todėl jos tapo viena iš priemonių. Taip pat pastebimas didelis prabangaus nekilnojamojo turto pirkimų augimas Dubajuje, ženklesnis susidomėjimas Turkijos ir Monako rinka. Verslininkai mini Kiprą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Saudo Arabiją kaip prioritetines kryptis, taip pat investicijas į Afriką. Šie sprendimai atspindi norą diversifikuoti turtą ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos vidaus institucijų sprendimų bei geopolitinių rizikų.
Antra pilietybė kaip saugos priemonė
Tuo pat metu pastebimas išaugęs susidomėjimas programomis, kurios suteikia antrą pilietybę salų valstybėse, tokiose kaip Vanuatu ar San Tomė ir Prinsipė. Agentūros duomenimis, sandorių skaičius Vanuatu per pirmąjį pusmetį išaugo tris kartus, o San Tomėje ir Prinsipėje per kelis mėnesius po naujos programos starto susidomėjimas jau pasiekė panašų lygį. San Tomės ir Prinsipės pasas, anot šaltinių, kainuoja apie 90 tūkst.
JAV dolerių vienai šeimai ir suteikia bevizį režimą į apie 60 šalių bei palengvina leidimo gyventi gavimą CPLP šalyse. Vanuatu pasas yra brangesnis – 170–200 tūkst. JAV dolerių, bet atveria plačiau vizų beproblemišką keliavimą.
Pasekmės ir galimos pasekmės
Tokio masto kapitalo nutekėjimas ilgainiui gali stiprinti užsienio rinkų segmentus, kur renkasi rusiškos lėšos, ir akcentuoti rizikas Rusijos vidaus finansiniam stabilumui. Priimančioms šalims tai reiškia naujų investicijų srautus, bet kartu ir reputacines bei reguliavimo iššūkius. Rusijos valdžios atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neatsakė į užklausas dėl komentarų, o finansų ir teisės institucijų reakcija liks kertiniu veiksniu, nusakančiu, ar tendencija išliks ilgalaikė.
Apibendrinant, milijardierių aktyvumas – tai ne vien prabangos pirkimai, bet ir kompleksinis strateginis atsakas į politines ir ekonomines rizikas, kuris gali turėti reikšmingų pasekmių tiek Rusijai, tiek tarptautinėms rinkoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.