Plinta šokiruojantis vaizdo įrašas iš Ukrainos – Rusija be jokio drovulio prisiėmė kaltę (Pamatyk video)

Internete paplito šokiruojanti vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota pirmojo asmens (FPV) drono ataka prieš civilį dviratininką netoli Kramatorsko, Donecko srityje. Vaizdo įraše matyti, kaip dronas artėja prie keliu važiuojančio žmogaus, jį seka ir, sustojus dviratininkui, smogia tiesiai į jį. Medžiaga buvo platinama ir pasirodė įvairiuose socialiniuose tinkluose.

Vaizdo įrašas ir jo turinys

Kadruose aiškiai matyti FPV tipo dronas, skriejantis labai arti žemės ir stebintis pavienį žmogų. Ataka atrodo tikslinga ir nukreipta prieš civilių asmenį, o vaizdo įrašo autorių komentuojančiuose pranešimuose minimi teiginiai, kad operatoriai tokius žmones traktuoja kaip karinius taikinius, vadindami juos „priešo gyvąja jėga“. Tokie įrašai kelia rimtų klausimų dėl atakų motyvacijos ir taikymosi kriterijų.

Vienas socialinio tinklo įrašo komentarų autorių taip pat paviešino šią žinią žinutėje, kuri atsidūrė plačioje apyvartoje ir buvo cituota žiniasklaidoje:

Konflikto kontekstas ir panašios atakos

Toks elgesys neatsirado iš niekur: pastaruoju metu prie fronto esančiuose Ukrainos miestuose vis dažniau fiksuojami panašūs incidentai, kai bepiločiai orlaiviai smogia ne kariniams įrenginiams, o pavieniams žmonėms, transporto priemonėms ar viešoms vietoms. Liepos 15 d. pranešta apie drono smūgį į civilinę transporto priemonę Donecko srityje, po kurio buvo sužeisti keli žmonės. Rugpjūčio 16 d. Kramatorske užfiksuotas smūgis, kurio metu žuvo vienas žmogus, dar keli buvo sužeisti.

Tarptautinė žiniasklaida ir analitikai tokias akcijas vis dažniau apibūdina kaip „žmonių safarį“ – taktika, kuria siekiama terorizuoti ir sukelti baimę civiliams, pamažu pakeičiant karo praktiką taikinių pasirinkime.

Agentūra Reuters pranešė, kad tokių atakų skaičius didėja ir jos tampa kasdiene realybe miestuose, esančiuose arti fronto linijų.

Pasekmės ir tarptautinis reagavimas

Vaizdo įrašų platinimas turi kelias reikšmes: pirma, jis yra įrodymas, kurį gali pasinaudoti tiek tarptautinės institucijos, tiek tyrėjai; antra, viešinimas gali būti siejamas su kintančia informacinės kampanijos taktika, kurios tikslas – gąsdinti gyventojus ir demonstruoti kontrolę. Tokie incidentai kelia nuolatinę grėsmę civiliams ir stiprina argumentus dėl tarptautinių žmogaus teisių pažeidimų bei galimų karo nusikaltimų tyrimų.

Realybė yra tokia, kad dokumentuoti įrodymai ir nepriklausomas patikrinimas yra būtini, kad būtų nustatyta atsakomybė. Tarptautinė bendruomenė ir žiniasklaida privalo atkreipti dėmesį į tokius incidentus, skatinti tyrimus ir stiprinti pastangas apsaugoti civilius nuo selektyvių ir terorizuojančių atakų.

Kol kas aišku viena – smurtiniai veiksmai prieš civilius ir jų viešinimas internete dar labiau eskaluoja humanitarinę krizę regione ir reikalauja skubių tarptautinių veiksmų bei aiškios atsakomybės nustatymo.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *