Mokslininkų tyrimai atskleidė intriguojančius duomenis apie žmogaus ūgio ir vėžio rizikos sąsajas. Pagal naujausius mokslinius tyrimus, kiekvienas papildomas 10 centimetrų ūgio gali padidinti galimybę susirgti įvairiomis onkologinėmis ligomis apie 10 procentų. Tai reiškia, kad aukšti žmonės, palyginti su žemesnio ūgio asmenimis, susiduria su truputį didesne vėžio rizika.
Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių, buvo publikuotas žurnale „The Royal Society Publishing“. Anksčiau daug diskusijų kilo dėl galimos ūgio įtakos sergamumui vėžiu, tačiau iki šiol trūko įtikinamų įrodymų. Naujų rezultatų dėka mokslininkai sėkmingai nustatė ryšį tarp šių dviejų faktorių.
Kodėl aukštaūgiams gresia didesnė rizika?
Verta pažymėti, kad ūgis nėra vienintelis ar svarbiausias rizikos veiksnys. Specialistai pabrėžia, jog kiti veiksniai, tokie kaip rūkymas ar nesveikas gyvenimo būdas, lemia žymiai didesnę onkologinių ligų atsiradimo tikimybę. Tačiau analizuojant ūgio poveikį, atkreiptinas dėmesys į biologinius mechanizmus: aukštaūgių organizme yra daugiau ląstelių, tad ir galimų mutacijų bei vėžinių susirgimų rizika statistiškai didėja.
Johnas O’Neillas, Jungtinės Karalystės Medicinos tyrimų tarybos molekulinės laboratorijos vadovas, pabrėžia: „Aukštaūgiai turi didesnį kūno paviršių, kartu ir daugiau melanocitų, galinčių pavirsti į melanomą.“ Tai reiškia, kad tam tikri odos vėžio tipai, kaip melanoma, gali būti dažnesni tarp aukšto ūgio žmonių dėl didesnės tiesioginės saulės spindulių paveiktos odos teritorijos.
Individualūs veiksniai ir rizikos vertinimas
Be ūgio, vėžio atsiradimą veikia ir hormonų lygis, ankstyvame amžiuje pasisavintų maistinių medžiagų kiekis bei kitos anksčiau patirtos ligos. Mokslininkai pažymi, kad rizika individualiai priklauso nuo žmogaus charakteristikų: pavyzdžiui, daktaras Leonardas Nunney išskiria konkretų pavyzdį – iš 500 vidutinio ūgio moterų jų 50 susirgs vėžiu, tačiau tarp 178 cm ūgio moterų tokių jau bus 60, o tarp dar aukštesnių – virš 188 cm, vėžiu suserga 67 apie 500.
Tais pačiais duomenimis, rūkymo pavojus yra nepalyginamai stipresnis. Net saikingai rūkantiems asmenims, kurie surūko iki trijų cigarečių per dieną, rizika susirgti plaučių vėžiu padidėja net šešis kartus. Tai akivaizdžiai pabrėžia, kad gyvenimo būdas yra esminė rizikos dalis, kurią galime kontroliuoti.
Išvados ir rekomendacijos
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad vidutinis vyrų ūgis Lietuvoje siekia apie 170 cm, o moterų – apie 160 cm. Taigi kiekvienas papildomas 10 cm ūgio sąlygoja 10 proc. didesnę onkologinių ligų riziką. Įdomu ir tai, kad tam tikrų vėžio rūšių, pavyzdžiui, kasos, stemplės, skrandžio ir ryklės, pacientų ūgis neįtakoja ligos rizikos, o ginekologinių ligų grupėje tik gimdos kaklelio vėžys nėra susijęs su ūgiu.
Universitetinio Londono koledžo profesorius Timas Cole’as ragina aukštaūgius nesiimti pernelyg didelio nerimo. Jo teigimu, aukštas ūgis dažnai siejamas su maloniais gyvenimo aspektais – didesniu uždarbiu, pasitikėjimu savimi ar net politine įtaka. Todėl minimalus vėžio rizikos padidėjimas neturėtų teikti nerimo, o svarbiau – dėmesys sveikam gyvenimo būdui ir reguliarioms medicininėms apžiūroms.
Apibendrinant, nors moksliniai tyrimai rodo tam tikrą ryšį tarp ūgio ir vėžio tikimybės, svarbiausias sveikatos apsaugos pagrindas išlieka gyvenimo būdo veiksnių kontrolė, tokia kaip nesideginimas per ilgai saulėje, rūkymo vengimas bei sveika mityba.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.